LTLietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje (toliau – LMAVB RS), Augustino Janulaičio (1878–1950) fonde (f. 267, b. 1492), saugoma rankraštinė knyga, priklausiusi Motiejaus vel Motiejaus Kazimiero Valančiaus (Maciej Kazimierz Wołonczewski, 1801–1875) asmeninei bibliotekai (archyvui) (toliau – VRK) (žr. 1 pav.). Šis dokumentas neįtrauktas į dirbtinai suformuotą, nes ne spaudai (!) skirtų Valančiaus rankraščių rinkinį, šiandien žinomą bendru "Pamiętnik Domowy" (Namų užrašai) vardu. 2003 m. rengiant naują šio rinkinio laidą (pirmoji – 1929 m.) Janulaičio fondas nebuvo „patikrintas“ (priešingai nei LMAVB RS fondai „Literatūrinių rankraščių kolekcija“ [f. 29] ir „Valentina Horoškevičiūtė“ [f. 98]), nors nuo 1911 m. kaip tik šis istorikas ypač domėjosi ad se ipsum rašytu Valančiaus palikimu, kritikavo Vaižgantą (tikr. Juozas Tumas, 1869–1933) dėl nepreciziško šių dokumentų skelbimo, siekė parengti naują visavertę (ir originalo kalba) jų publikaciją. Paieškoti Valančiaus rankraščių Janulaičio fonde vertėjo dar ir dėl tos priežasties, kad ten nukeliavo ir vienas kitas kadaise Eduardo Volterio (Эдуард Александрович Вольтер, 1856–1941) turėtas rankraštis. Volteris ne tik domėjosi Valančiaus palikimu, bet 1886 m. ekspedicijos po Lietuvą metu gavo (įsigijo?) kai kuriuos Žemaičių vyskupo rankraščius [...] 1986 m. Vladas Žukas (1925–2014), rašydamas apie Vаlančiaus santykį su lietuviška knyga, atkreipė dėmesį, kad Volteris 1887 m. spaudoje skelbtoje ataskaitoje Imperatoriškajai mokslų akademijai Sankt Peterburge (prieš tai buvo pateikta citata kaip tik iš šio leidinio) „minėjo jo [Valančiaus – R. G.] užrašus apie perskaitytas retas lietuviškas knygas“.Tačiau Žukas Valančiaus sąrašo pats nematė – žinojo tik iš Volterio. Antrą kartą šį dokumentą netiesiogiai paminėjo 1989 m. rašydamas apie Volterio senosios lietuviškos knygos tyrimus, konkrečiai – Samuelio Boguslavo Chylinskio8 Bibliją: „Jis [Volteris – R. G.] apžvelgė spaudoje užfiksuotus duomenis (J. J. Kvanto, L. Rėzos, M. Stankevičiaus), nurodė, kad bibliją skaitė ir trumpai aprašė M. Valančius“. [...] XX a. 9 dešimtmetyje Žukas informaciją atgaivino, tačiau, kaip minėta, toliau nežengė. Gina Kavaliūnaitė išsamiai aptarė Kuniko ir Volterio nuopelnus ieškant Chylinskio Biblijos Vilniaus egzemplioriaus, tačiau Valančiaus skaitytų ir matytų knygų sąrašu, kuriame buvo apibūdintas kaip tik šis veikalas (paskutinė sąrašo pozicija), nesusidomėjo. Tad net galėjo susidaryti įspūdis, kad toks sąrašas ir visai neegzistavo, juolab kad Volteris pacitavo tik vieną jo sakinį. Abejones išsklaidė minėta LMAVB RS saugoma VRK, o tiksliau, į ją įrištas Valančiaus ranka rašytas dokumentas „Spis Ksiązek Ƶmudzkich które niegdyś czytałem“ („Kitados skaitytų žemaitiškų knygų sąrašas“; toliau – SKƵ). [...]. [Iš teksto, p. 319-325]
ENThe Augustinas Janulaitis (1878–1950) Fund (F267-1492) in the Manuscript Department of the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences is home to a book from the personal collection of the Samogitian Bishop Motiejus Kazimieras Valančius (in Polish Maciej Kazimierz Wołonczewski, 1801–1875). This archivalia has not yet received any amount of scholarly attention. The book is considered part of the so-called silva rerum, a collection of 18 documents of varying genres and content handwritten by Valančius or someone else in Polish, Russian, Latin and Lithuanian, including a number of statutes, privileges, old legal and ecclesiastical documents, extracts from works of literature and historical tracts, a translation, a poem, and so on. Pending detailed research into the contents of these documents and the paper on which they are written, we should stick to 1834 and 1845 as the dates bookending the creation of this book manuscript (seeing as these dates are recorded therein). In turn, we can assume that the documents were bound into a book some time after 1861 (as referenced by the relief imprint of tree branches and an inscription that reads "Нововеркская фабрика № 6" on the extra blank pages of the book). The publication features one element of this book: a list of 21 Lithuanian books Valančius once read. That is Valančius’ signature. The books are not listed in chronological or alphabetical order. The metrics of the publications are not necessarily written down with any degree of precision. Valančius kept some of the books in his library, he read others elsewhere (for instance, in the Library of the Spiritual Academy of Roman Catholics in St Petersburg).The editions of the books date from between 1579 and 1842 (two books are dated 1579, one is dated 1599, one 1660, one 1629, one 1713, one 1737, one 1745, two 1747, one 1755, three 1781, two 1800, two 1823, one 1829, one 1841, one 1842). Valančius provided a commentary on each of the books on the list, with one exception, Маłdos Krikszczioniszkos (1781, author unknown). Only six of the books received any sort of acclaim from him. Seven of the books he appraised in terms of their language as well. The document published here supports, once again, the findings of researchers who conducted a probe into the library of the Samogitian bishop: (1) Valančius was not an avid bibliophile, but he had a passion for reading and a strong opinion about books (and not just religious books); (2) he would never write any comments on a book down in Lithuanian (using Polish or Latin instead); (3) his opinion would always be spot-on, he was able to critically evaluate the pros and the cons of a book. The list of Lithuanian books that is published here also confirms, and not for the first time, that Valančius treasured the Lithuanian book, just as he considered himself an expert in the Lithuanian language. The book handwritten by Valančius was procured by Eduardas Volteris (in Russian Эдуард Александрович Вольтер; in Latvian Eduards Volters, 1856–1941) during his 1887 ethnographic trip across Lithuania. Later, it made its way into Janulaitis’ archives (as did quite a few of Volter’s other documents). Volter was also the first to mention the most ‘Lithuanian’ element of the book, the list of Lithuanian books drawn up by Valančius that is published here, in the press in 1887. [From the publication]