Salomėjos Nėries demonas

LTStraipsnyje, kalbant apie Salomėjos Nėries demoną, siekiama pabrėžti jos asmenybės charakterio gelmėje slypinčią, palaipsniui išsiskleidžiančią likimo galią, energijos impulsą, jos kūrybingumo - kreatyvo - variklį, verčiantį ją likti ištikimą pačiai sau. Ji labai anksti, neįsisąmonindama, intuityviai pasirenka vidinę Šventenybę, besąlygiško atsidavimo objektą - poetinę kūrybą. Vėlesnė jos dievoieška - per ateitininkystę, ketinimus tapti vienuole; jos desperatiškas siekis patirti jokių sąlygotumų nepaisančią visagalę meilę; iššūkis rutiniškam gyvenimo būdui, nusiteikimas skriaudžiamųjų ir vargstančiųjų gelbėjimo misijai; nuo pat jaunystės joje aidintis ryžtas galimai mirties aukai - tai vis buvo patirtys, leidusios atskleisti ir įsisąmoninti tikrąjį ir vienintelį jos pasirinkimą. Pačios Salomėjos Nėries eilėse demonas - didžioji pagunda, neatremiamai stipraus erotinio šaukimo įsikūnijimas. Savo sielos vidinei matricai išreikšti ji nesąmoningai ieškojo rezonanso: įkvėpimą žadinančių situacijų - išgyvenimų, peržengiančių įprastumo ribas, transgresinių patirčių. Joje degė aistros laužas, gaivalinga ugnis, kuri galėjo įgauti labai įvairias formas. Bendra XX a. pirmosios pusės Europos dvasinė situacija, atsigrįžimas į Antikos ir Biblijos pirminius šaltinius, lėmė tai, jog moteris imta traktuoti kaip būties Tiesos išsakytoją. Reikšmingiausi S. Nėriai vardai, minimi Dienoraščiuose, - M. K. Čiurlionis, F. Nietzsche, R. Wagneris, A. Schopenhaueris bei modernistų "šventasis" L. van Beethovenas, - yra to paties dvasinio nusiteikimo, gelminių dionisiškųjų aistrų išlaisvinimo ir jų himnų skelbėjai.Reikšminiai žodžiai: Romantikai, meilės kultas, sugundymas, kūrybingumas.

ENDiscussing the demon of Salomėja Nėris, the article aims to highlight the power of fortune present in the depth of her personality, which gradually unfolds, as well as the impulse of energy – the drive of her creativity – that allows her remaining loyal to herself. She chooses poetry – the internal Sanctity and the subject of unconditional commitment – intuitively, unconsciously, and extremely early. Her later looking for God (through the participation in the organisation of “Ateitininkai” and the intention to become a nun), desperate attempts to experience unlimited omnipotent love, the challenge to routine life and the mood for the mission of saving poor and depressed people, and the decision to sacrifice herself present in her from the very youth, – all were experiences that allowed detecting and understanding her real and the only choice. The demon in lyrics of Salomėja Nėris is the great temptation and the embodiment of insurmountably strong erotic call. In order to express the inner matrix of her soul, she unconsciously looked for the resonance: situations and experience across the limits of regularity that call for the inspiration, as well as transgressive experiences. The powerful fire of passion, which could acquire various forms, burnt inside her. General moral situation in Europe of the first half of the 20th century, and turning back to the primary sources of the Antiquity and the Holy Bible conditioned the fact that she was treated as the teller of the existential Truth. The most important names to S. Nėris, mentioned in Diaries, such as M. K. Čiurlionis, F. Nietzsche, R. Wagner, A. Schopenhauer, and the saint of modernists L. van Beethoven, preached the same moral attitudes and the liberation of deep dionistic passions and their hymns.