Minkštosios tvaraus judumo intervencijos: klasifikacija, efektyvumui įtaką darantys veiksniai ir įžvalgos priemonių plėtojimui Lietuvos kontekste

LTMinkštosios tvaraus judumo priemonės gali padėti siekti klimato kaitos tikslų Lietuvos kontekste. Norėdami pateikti rekomendacijas apie efektyviausias priemones, tyrėjai kuria ir testuoja įvairaus masto ir tipo intervencijas. Kadangi Lietuvoje ši praktika nėra plačiai taikoma, minkštųjų tvaraus judumo priemonių plėtojimui ir taikymui Lietuvos kontekste naudinga remtis užsienio mokslininkų atliktais tyrimais. Literatūroje judumo elgsenos intervencijos dažnai klasifikuojamos pagal vidinį kintamąjį, į kurį jos yra nukreiptos. Kaip alternatyva šiame straipsnyje yra siūloma klasifikacija pagal sprendimų priėmimo procesą – sąmoningą ir automatinį. Teigiama, kad tokia klasifikacija leidžia išplėtoti įvairiapusiškesnes priemones. Siekiant palyginti skirtingų intervencijų efektyvumą, dažnai atliekama kiekybinė literatūros analizė. Tačiau minkštųjų judumo elgsenos intervencijų efektyvumą ir jį atspindinčius rodiklius dažnai lemia aplinkybės, kurių nepavyksta užfiksuoti kiekybiniais matavimais. Tai trukdo numatyti galimą tam tikros intervencijos pagrindu sukurtos priemonės poveikį skirtinguose kontekstuose. Todėl buvo atlikta dvidešimties minkštųjų judumo elgsenos intervencijų analizė, kurios metu kokybiškai išanalizuotas į abu sprendimų priėmimo procesus nukreiptų intervencijų efektyvumas ir identifikuoti jam įtakos turintys veiksniai. Rezultatai atskleidė, kad minkštųjų intervencijų efektyvumui įtakos turi socialinis ir infrastruktūrinis kontekstai, kuriuose buvo atliktas tyrimas, pradinė tyrimo dalyvių judumo elgsena, neseniai pasikeitusios jų gyvenimo aplinkybės ir teikiamos informacijos aktualumas, o intervencijos rezultatus lemia tai, kada buvo matuotas efektyvumas bei analizuojami kelionių tipai.Šie veiksniai apsunkina reikšmingą į skirtingus sprendimų priėmimo procesus nukreiptų intervencijų efektyvumo palyginimą. Vis dėlto tyrimo rezultatai pagrindžia teiginį, kad abiejų tipų priemonės yra reikalingos skatinant tvarią judumo elgseną, todėl turėtų būti taikomos kartu. Remiantis rezultatais pateikiamos rekomendacijos minkštosioms judumo elgsenos priemonėms plėtoti Lietuvos kontekste. Raktažodžiai: judumo elgsena, tvarus judumas, intervencijos, minkštosios priemonės. [Iš leidinio]

ENSoft sustainable mobility measures can help achieve climate change goals in the Lithuanian context. To provide recommendations for the most effective measures, researchers are developing and testing interventions of various scales and types. As this practice is not widely used in Lithuania, it is useful to rely on research conducted by foreign researchers for the development and application of soft sustainable mobility measures in the Lithuanian context. In the literature, travel behaviour interventions are often classified according to the internal variable to which they are directed. As an alternative, this article proposes a classification according to the decision-making process - conscious and automatic. It is argued that such a classification allows for the development of more comprehensive tools. Quantitative literature analysis is often performed to compare the effectiveness of different interventions. However, the effectiveness of soft travel behaviour interventions and the indicators that reflect it are often determined by circumstances that cannot be quantified. This makes it difficult to predict the potential impact of a particular intervention in different contexts. Therefore, an analysis of 20 soft travel behaviour interventions was performed, which qualitatively analysed the effectiveness of the interventions targeting both decision-making processes and identified the factors influencing it.The results revealed that the effectiveness of soft interventions is influenced by the social and infrastructural contexts in which the study was conducted, the participants' initial mobility behaviour, recent changes in their living circumstances, and the relevance of the information provided.Furthermore, the results of the intervention are determined by when the effectiveness was measured and the types of trips analysed. These factors make it difficult to compare the effectiveness of interventions that target different decision-making processes. However, the results of the study support the claim that both types of measures are necessary to promote sustainable mobility behaviours and should therefore be used together. Based on the results, recommendations for the development of soft travel behaviour measures in the Lithuanian context are presented. Keywords: travel behaviour, sustainable mobility, interventions, soft measures. [From the publication]

• Investigating pro-environmental behaviors of Lithuanian university students / Mykolas Simas Poškus. Current psychology (New Brunswick, N.J.). 2018, vol. 37, iss. 1, p. 225-233.
• Materialistic values impact on pro-environmental behavior: the case of transition country as Lithuania / Genovaitė Liobikienė, Julius Liobikas, Janis Brizga, Romualdas Juknys. Journal of cleaner production. 2020, vol. 244, pdf (10 p.).
• The Importance of environmental knowledge for private and public sphere pro-environmental behavior: modifying the value-belief-norm theory / Genovaite Liobikienė, Mykolas Simas Poškus. Sustainability (Basel). 2019, 11, 3324.
• The Relationship between people’s environmental considerations and pro-environmental behavior in Lithuania / Audra Balundė, Goda Perlaviciute, Linda Steg. Frontiers in psychology. 2019, 10, pdf (10 p.).