Salomėjos Nėries poetinis kanonas

LTStraipsnyje aptariamas Salomėjos Neries kanonas. Straipsnio autoriaus nuomone, labai mažai nuveikta, kad Neries lyrika ir jos koncepcijos, kurių buvo laikomasi XX a. 3--4 dešimtmetyje, būtų geriau suprantamos ir įvertintos. Neįvertinta, kiek romantinės saviraiškos norma egzistavo, kiek ji buvo veikiama avangardo ir ekspresionizmo poetikos. Neries lyrikos vertinimo tradicija tarybiniais laikais buvo iškreipta, nes poetė buvo dirbtinai izoliuota nuo savo kartos poetų -- neoromantikų -- Jono Aisčio, Bernardo Brazdžionio, Antano Miškinio. Į juos atsigręžti labai svarbu, kai norima suvokti, kiek tuo metu "jausmų teatras" buvo priartėjęs prie lyrikos. Karo metų Neries lyrika išoriškai brandi savo dramatiškais išgyvenimais ir vidine izoliacija -- rezonansas, auditorijos trūkumas kartu su patirties intensyvumu pranoko ankstyvojo registro intymiuosius jausmus. Didelė dalis propagandos, naudojama karo metų poezijoje, rodo visišką literatūros ir kultūros bejėgiškumą totalitarizmo laikais.Reikšminiai žodžiai: Lyrikos raida, literatūrinė sąmonė, poetas, neoromantikai.

ENThe article discusses the canon of Salomėja Neris. In the opinion of the author, too few efforts were made in order to better understand and evaluate the lyrics and the concepts of Neris widely accepted in the 3-4th decade of the 20th century. The scope of the existence of romantic self-expression form and the effect of vanguard and expressionistic poetics on it were not evaluated too. In soviet times, the tradition of evaluating Neris lyrics was distorted since she was artificially isolated from neo-romantic poets of her generation, such as Jonas Aistis, Bernardas Brazdžionis, and Antanas Miškinis. Turning to them is extremely important in order to understand how the “theatre of feelings” of that time was close to the lyrics. Neris lyrics of the war years externally looks matured due to dramatic feelings and internal isolation; the resonance, lacking of the audience, and the intensity of experience overcame intimae feelings of the first registry. A large portion of propaganda used in her poetry of the war years show complete cultural helplessness in totalitarian times.