LTStraipsnyje apžvelgiami Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos istorikų, dalyvavusių diskusijoje apie Lietuvos katalikus, savanoriškai ar prievarta atsidūrusius Sibire, pranešimai. Virtualaus apskritojo stalo dalyviai nustatė temos šaltinių bazę, apibūdino jos tyrimo laipsnį, apibrėžė tolesnių tyrimų perspektyvas. Kalbant apie šaltinius, pažymėta, kad nemaža dalis jų saugoma Sibiro archyvuose. Tai – atskiri dokumentai ar bylos bažnyčių, perkėlimo komisijų, policijos, žemės matininkų, valsčių administracijų, kaimo draugijų, politinių partijų, švietimo įstaigų, tautinių draugijų, gyventojų surašymo komisijų, religijos reikalų komisarų, tremtinių, repatriantų fonduose. Vertingos medžiagos yra ir centriniuose Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos istoriniuose archyvuose, Vatikano ir vienuolijų ordinų archyvuose. Vilniaus mokslinėse bibliotekose galima rasti kelių Sibire tarnavusių lietuvių kunigų rankraščius. Iš publikuotų šaltinių diskusijos dalyviai ypatingą dėmesį skyrė atsiminimų, dokumentų, laikraščių straipsnių leidiniams. Kaip papildomi šaltiniai buvo minimi ir asmeniniai laiškai, nuotraukos, epitafijos.Istoriografijoje apie Sibiro Katalikų Bažnyčią vyrauja bendro ar prolenkiško pobūdžio studijos, kuriose katalikai iš Lietuvos dažniausiai nėra išskiriami kaip atskira kategorija arba visai neminimi. Tyrimų, skirtų būtent Lietuvos katalikams Sibire, yra labai nedaug, tad didelis kiekis šaltinių atveria plačias perspektyvas tyrimams – kolektyviniams, tarptautiniams, tarpdisciplininiams. Tyrimo objektais galėtų būti Lietuvos katalikų kasdienybė, iškilių asmenybių biografijos, kultūrinis ir religinis gyvenimas. Pažymėta, jog labai svarbus yra mokslinis rinktinių šaltinių leidinys. Straipsnyje pateikiamas kritinis aparatas ir studijų nuotolinės konferencijos tema sąrašas. Raktažodžiai: katalikai iš Lietuvos Sibire, šaltiniai, istoriografija, tyrimo perspektyvos, diskusija. [Iš leidinio]
ENThe article reviews the statements of Lithuanian, Polish and Russian historians who took part in the discussion on Lithuanian Catholics who voluntarily or forcibly ended up in Siberia. The participants of the virtual round table identified the source base of the topic, described the degree of its research, and outlined the prospects for further research. As far as the sources are concerned, it was noted that a considerable part of them is stored in the Siberian archives. These include individual documents or files in the fonds of churches, resettlement commissions, police, land surveyors, district administrations, village societies, political parties, educational establishments, national societies, census commissions, religious commissars, exiles and repatriates. Valuable material is also available in the central historical archives of Lithuania, Russia, Belarus, the Vatican and the archives of the monastic orders. The manuscripts of several Lithuanian priests who served in Siberia can be found in Vilnius research libraries.Among the published sources, the participants of the discussion paid special attention to the publication of memoirs, documents and newspaper articles. Personal letters, photographs and epitaphs were also mentioned as additional sources. The historiography on the Siberian Catholic Church is dominated by studies of a general or pro-polish nature, where Catholics from Lithuania are usually not singled out as a separate category or not mentioned at all. Special studies on Lithuanian Catholics are rare. Such a small number of studies and a large number of sources open up great perspectives for research, including collective, international and interdisciplinary. The objects of the research could be the everyday life of Lithuanian Catholics, biographies of prominent personalities, cultural and religious life. It is also noted as a very important and scholarly publication of selected sources. The article includes a critical apparatus and a list of studies on the subject of the remote conference. Keywords: Catholics from Lithuania in Siberia, sources, historiography, research perspectives, discussion. [From the publication]