Konstitucinio tapatumo koncepcijos reikšmė Europos Sąjungos teisei užtikrinti Lietuvoje

LTStraipsnyje nagrinėjami konstitucinio tapatumo koncepcijos, išryškėjusios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, poveikio Europos Sąjungos teisės taikymui Lietuvoje klausimai. Ši sąvoka, kurios šerdį sudaro nekeičiami pamatiniai Lietuvos valstybės konstituciniai principai – valstybės nepriklausomybė, demokratija ir prigimtinis žmogaus teisių ir laisvių pobūdis – taip pat apima glaudžiai su minėtais principais susijusį Lietuvos valstybės geopolitinės orientacijos principą, kurio sudedamasis elementas yra Lietuvos narystė Europos Sąjungoje. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad konstitucinis visateisio Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungoje imperatyvas suponuoja ir konstitucinį Lietuvos Respublikos įsipareigojimą tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos teisės reikalavimus, ir kad Europos Sąjungos teisė yra Lietuvos Respublikos teisės, taip pat Konstitucijos aiškinimo šaltinis tose srityse, kuriose pagal Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 1 straipsnį Lietuvos Respublika dalijasi ar patiki Europos Sąjungai valstybės institucijų kompetenciją. Konstitucinis tapatumas laikytinas ne tiek priešpriešos, kiek teisminio bendradarbiavimo instrumentu, padedančiu užtikrinti nacionalinės ir ES teisinių sistemų pusiausvyrą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos konstitucijoje ir ES pirminėje teisėje. Kiekvienu europinės integracijos, kaip konstitucinės vertybės, susidūrimo su kitomis konstitucinėmis vertybėmis atveju Konstituciniam Teismui tenka pareiga nubrėžti ribą, kurią nubrėžus, nebūtų paneigta ar iškreipta abiejų vertybių prasmė ir reikšmė bei kartu užtikrintas darnus abiejų teisinių sistemų funkcionavimas.Nacionaliniai teismai, iškilus klausimui dėl nacionalinių teisės aktų atitikties ES teisei, neturi pamiršti, kad ES teisinių imperatyvų laikymasis neatleidžia nuo pareigos laikytis konstitucinių imperatyvų ir nevengti tokių aktų konstitucingumo patikros. Teisingo sprendimo šioje srityje paieška neįsivaizduojama be ordinarinio, konstitucinio ir ESTT bendradarbiavimo instrumentų, nustatytų Lietuvos ir ES teisinėse sistemose, panaudojimo. Pagrindiniai žodžiai: konstitucinis tapatumas, Europos Sąjungos teisė, ES teisės taikymas, teisinių sistemų pusiausvyra, nacionaliniai teismai. [Iš leidinio]

ENThis paper examines issues of how the concept of constitutional identity, which has emerged in the jurisprudence of the Lithuanian Constitutional Court, is significant for ensuring European Union law in Lithuania. This concept, the axis of which is formed by intangible fundamental constitutional principles of the Lithuanian state (the independence of the state, democracy, the innate character of human rights and freedoms) also unites the principle of geopolitical orientation, of which membership in the European Union is an integral part. The Constitutional Court has noted in its jurisprudence that the constitutional imperative of full participation of the Republic of Lithuania in the European Union also presupposes the constitutional obligation of the Republic of Lithuania to properly implement the requirements of EU law and that European Union law is a source of interpretation in relation to the law of the Republic of Lithuania. Article 1 of the Act “On the Membership of the Republic of Lithuania in the European Union” states that the Republic of Lithuania shares or entrusts to the European Union the competence of state institutions. Constitutional identity is considered not only as an instrument of opposition, but more as an instrument of judicial cooperation, which can help to ensure the balance between national and EU legal systems, enshrined in the Constitution of the Republic of Lithuania and EU primary law. In every encounter of European integration as a constitutional value with other constitutional values, the Constitutional Court has a duty to draw a line which would not deny or distort the meaning and significance of both sides of values, at the same time ensuring the harmonious functioning of both legal systems.When raising the question of the compatibility of national legislation with EU law, national courts must bear in mind that compliance with EU legal imperatives does not relieve them of their obligation to respect constitutional imperatives and to avoid reviewing the constitutionality of such acts. The search for a just solution in this area is inconceivable without the use of the ordinary courts, the Constitutional Court, and the cooperation instruments of the Court of the Justice of the European Union established in Lithuanian and EU legal systems. Keywords: constitutional identity, European Union law, application of EU law, balance of legal systems, national courts. [From the publication]

• Dvidešimt Lietuvos Respublikos metų Europos Sąjungos teisinėje erdvėje: integracija teisės pagrindu veikia / Irmantas Jarukaitis. Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dvidešimtmetis. Pokyčiai ir perspektyvos / sudarytojas Gediminas Vitkus. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2024. P. 35-47, 146-147.
• Europos Sąjungos teisės taikymo tipai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje / Paulius Griciūnas. Teisė. 2018, t. 109, p. 50-68.
• Konstitucijos keitimo apribojimai? / Vytautas Sinkevičius. Jurisprudencija. 2015, Nr. 22 (2), p. 206-230.
• Konstitucinis tapatumas: sąvokos vartojimo prasmingumo klausimas / Egidijus Jarašiūnas. Jurisprudencija. 2019, Nr. 26 (1), p. 6-39.
• Lietuvos konstitucinės tapatybės ir žmogaus teisių apsaugos sąveika / Dainius Žalimas. Jurisprudencija. 2017, Nr. 24 (1), p. 35-49.
• Nacionalinio ir transnacionalinio konstitucionalizmo sąveika: priešprieša ar simbiozė? / Irmantas Jarukaitis. Nuo nacionalinės konstitucijos iki transnacionalinio konstitucionalizmo : tarptautinė konferencija, 2022 m. spalio 25 d. Vilnius. Vilnius : Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2024. P. 146-180.
• Pamatinės teisės idėjos kaip bendrieji teisės principai ir konstituciniai principai / Haroldas Šinkūnas, Indrė Isokaitė-Valužė. Konstitucinė justicija Lietuvoje: trys veiklos dešimtmečiai / redaktorės: Agnė Juškevičiūtė-Vilienė, Dovilė Pūraitė-Andrikienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2023. P. 446-465.