Grafienės Elizos Irenos Römer-Komorowskos skoniai

LTŠio straipsnio objektas yra XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje Kavoliškio dvare (dab. Rokiškio r. sav.) veikusi saldumynų manufaktūra. XIX amžiaus pabaiga buvo nelengvas laikas Lietuvos dvarams. XVIII amžiaus pabaigoje prarasta Abiejų Tautų Respublikos nepriklausomybė, serija nesėkmingų sukilimų prieš Rusijos imperiją, represijos ir panaikinta baudžiava pakirto dvarams įprastą ekonomiką ir gyvenimo būdą bei sukūrė savotišką „kryžkelės situaciją“, kurioje vieni dvarai liko „įstrigę barokinėje tikrovėje“ ir pamažu nyko (tokio dvaro pavyzdžiu galėtume laikyti Taujėnų Radvilų dvarą), o kiti persiorientavo į kapitalistinę ir korporatyvinę (kartu su buvusiais baudžiauninkais ir dvarui priklausiusiais miesteliais susietą) ekonomiką bei gyvenimo būdą. Tokiuose dvaruose paprastai buvo kuriamos pramonės įmonės, kuriose dirbdavę ir žaliavas tiekdavę apylinkių valstiečiai, o gaminių realizavimui naudota miestelių infrastruktūra. Toks buvo straipsnyje aptariamas Kavoliškio dvaras. Straipsnio tikslas yra ne tiek papasakoti faktologinę Kavoliškio dvaro saldumynų manufaktūros istoriją – tai puikiai yra atlikę Rokiškio krašto muziejaus darbuotojai, kiek šios manufaktūros pavyzdžiu pailiustruoti galimybes rekonstruoti ir komunikuoti senojo dvaro gastronominę kultūrą šiuolaikinei auditorijai. Straipsnyje naudojama medžiaga iš Rokiškio krašto muziejaus rinkinių. [Iš straipsnio, p. 34]

ENThis article is about the history of sweet manufacture in Kavoliškis Manor (Rokiškis municipality) established by Countess Eliza Irena Römer-Komorowska. The study is based on the documents of sweet manufacture which are stored in the collections of Rokiškis Regional Museum. The purpose of this article is not only to tell the history of sweet manufacturing that is based on known facts, but also to discuss the range and flavours of sweets produced in manufactory (recipes, production technologies and sweet reconstruction capabilities) and the experimental gastronomy process itself. It is known that Kavoliškis manufacture produced 5 kinds of biscuits, 32 kinds of weighed gingerbread; 7 kinds of gingerbread bars; 12 kinds of cream candy “Délices”; soft and hard caramel; marmalades; donuts; cream cheese; Camembert and Edam cheeses. Most of the product names are known because of their packages stored in Rokiškis Regional Museum collections. The second part of the article is devoted to reconstructive historical gastronomy and discusses reconstruction and adaptation possibilities of old Kavoliškis confectionery to modern heritage communication. Therefore, product names indicated in product packages are compared with confectionery recipes described in gastronomy books at the end of the 19th century – the beginning of the 20th century in order to identify the potential recipes and production technologies of each product. The identified potential recipes are tested according to Kavoliškis manufacture accounting books stored in Rokiškis Regional Museum collections, which show how many and what ingredients were used in the production process. Thus the specific product recipe is determined and manufacturing technology is possible. [From the publication]