LTNaujosios filosofijos plitimo Lietuvoje metu disciplinų pavadinimai išliko tie patys, tačiau pasikeitė jų turinys. Filosofai ieškojo balanso tarp analitinio ir sintetinio, tarp dedukcinio ir indukcinio metodų. Dėl nihilistinio požiūrio į scholastinę filosofiją, modernioji filosofija patyrė nesėkmę tinkamai neįvertinusi scholastinės logikos koncepcijų. Lietuvoje logikos vystymasis buvo nukreiptas į pažinimo teoriją, kur logikos ir psichologijos elementai buvo sumaišyti ir sujungti su epistemologinėmis problemomis. Iš Vilniaus universiteto profesioriaus B. Dobševičiaus darbo Praelectiones logicae (1761 m.) matyti, kad tokio pobūdžio logikos šaknys glūdėjo Lietuvos mokykloje XVIII a. viduryje. Metafiziką sudarė ontologija, kosmologija, psichologija ir gamtinė teologija. Psichologija įgijo aukštesnį statusą tapdama savarankiška filosofine disciplina. Vilniaus universiteto profesoriai A. Skorulskis ir B. Dobševičius išleido darbus, kuriuose išaiškino tuometinės psichologijos turinį. Šiuose darbuose jie interpretavo psichologines Descartes, Gassendi, Malebranche, Locke, Leibniz ir kt. koncepcijas.Reikšminiai žodžiai: Filosofija Lietuvoje; 16 amžius; 17 amžius; 18 amžius; Philosophy in Lithuania; 16th-18th c.
ENDuring the time when the new philosophy dispersed around Lithuania, names of the subjects remain the same, but their content changed. Philosophers looked for a balance between analytical and synthetic, and deductive and inductive models. Due to nihilistic approach to scholastic philosophy, modern philosophy experienced failure as it has not duly evaluated concepts of scholastic logic. The development of logic in Lithuania was oriented to the theory of recognition where the elements of logic and psychology were mixed and combined with epistemological problems. The work “Praelectiones logicae” by Vilnius University professor B. Dobševičius (1761) shows that the roots of logic of such type were present in Lithuanian school in a middle of the 18th century. The metaphysics consisted of the ontology, cosmology, psychology, and natural theology. Psychology obtained higher status when it became an independent subject of philosophy. Vilnius University professors A. Skorulskis and B. Dobševičius published works where they explained the content of psychology of that time. In their works, they interpreted psychological concepts of Descartes, Gassendi, Malebranche, Locke, Leibniz, and others.