The Roads of the others: E. Levinas and T. Adorno

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
The Roads of the others: E. Levinas and T. Adorno
Alternative Title:
Kito keliai: E. Levinas ir T. Adorno
In the Journal:
Problemos. 2022, Priedas, p. 69-84
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje Levino filosofija interpretuojama kaip etinis ir talmudinis egzistencinių kelių svarstymas. Autorius teigia, kad kitoniškumo ir kitų veidų įvairovės samprata po Aušvico neigia teodicėją ir esencialistinę būties interpretaciją, tačiau suponuoja įvairiapusę „buvimo kelyje“ etiką. Straipsnis lygina Levino, Baranovos ir Adorno požiūrius į etiką ir egzegezę. Levino filosofija plėtojama remiantis egzodo egzegetika ir Aušvico nesuvokiamumo samprata. Autorius aptaria Levino ir Adorno filosofijas, kurie abu laiko Holokaustą įvykiu, kurio negalima suvokti. Levinas pasisako už teodicijos kaip dieviškosios istorijos pateisinimo pabaigą ir įrodinėja etikos pirmumą, o Adorno plėtoja antiteodicėją ir pateikia instrumentinio proto kritikos aktualumą. Pagrindiniai žodžiai: negatyvi teodicėja, egzodas, Holokaustas, gulagas, Levinas, Adorno. [Iš leidinio]

ENIn this article, Levinas’ philosophy is interpreted as an ethical and Talmudic consideration of existential paths. After Auschwitz, the concept of otherness and the diversity of other faces presupposes a free and diverse “being on the road,” an ethics of journey, and denies theodicy and an essentialist interpretation of being. The thesis is proven by comparing Levinas’, Baranova’s and Adorno’s approaches to ethics and Exegesis. Levinas’ philosophy is elaborated by referring to the exegetics of the Exodus and the concept of an incomprehensibility of Auschwitz. The author discusses the philosophies of Levinas and Adorno who both consider the Holocaust as an occurrence not open to interpretation. Levinas advocates the end of theodicy as a justification for divine history and argues the primacy of ethics, while Adorno develops anti-theodicy and presents the relevance of critique of instrumental reason. Keywords: Negative Theodicy, Exodus, Holocaust, Gulag, Levinas, Adorno. [From the publication]

DOI:
10.15388/Problemos.Priedas.22.6
ISSN:
1392-1126; 2424-6158
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/99883
Updated:
2023-03-21 21:37:30
Metrics:
Views: 16
Export: