Philosophy in Lithuanian education : past and present

LTStraipsnio tikslas – aptarti filosofijos mokymo Lietuvos mokyklose situaciją. Autorė pristato ir aptaria tris filosofijos mokymo metodus, iškelia mokytojų kvalifikacijos ir vadovėlių stygiaus klausimą, analizuoja mokinių noro ir sugebėjimų mokytis filosofijos santykį. Taip pat yra siūlomi būdai, padėsiantys išspręsti filosofijos dėstymo mokykloje problemą. Straipsnyje pabrėžiama, kad filosofija kaip mokykloje dėstoma disciplina yra išskirtinė dėl jos specifinių ypatybių. Ji neturi būti sugrupuota su socialiniais, gamtos ar net humanitariniais mokslais, nors filosofija priklauso šiam paskutiniam disciplinos komplektui. Nors filosofija turėtų būti dėstoma naudojantis skirtinga mokomąja technika, tačiau dažniausiai ji lieka ta pati: ekspozicija, paskaita, teksto analizė, interpretacija ir esė. Lietuvių filosofijos mokymo tradicijoje yra trys akivaizdžios tendencijos, priklausančios nuo organizuotų seminarų, publikacijų ir pasiekiamų vadovėlių. Pirmoji yra filosofinių tradicijų mokymas naudojantis tekstine interpretacija, pasiūlyta J. Baranovos ir R. Šerpytytės. Antroji, pagal L. Degėsį, yra pagrįsta kritišku mąstymu; ir trečioji, išvystyta T. Sodeikos, dėmesį sutelkia į tai, kaip būti autentišku ir elgtis atitinkamai.Reikšminiai žodžiai: Ugdymas; Filosofinė didaktika; Filosofijos mokymas; Filosofijos vadovėliai; Education; Philosophical didactics; Philosophy teaching; Philosophy textbooks.

ENThe aim of the article is to discus the situation of philosophy teaching in schools of Lithuania. The author is introducing and discussing three philosophy teaching methods, raising an issue regarding qualification of teachers and the lack of textbooks, analysing the relation between the willingness and ability of pupils to learn philosophy. Also, methods are suggested to help resolving the issue of philosophy teaching in schools. The article underlines that philosophy as a school subject is exceptional due to specific characteristics. It should not be grouped with social, natural, and even humanitarian sciences, although philosophy depends on this last package of subjects. Although philosophy should be taught with the help of different teaching technique, most frequently it remains the same: exposition, lecture, textual analysis, interpretation, and essay. In the Lithuanian philosophy teaching tradition, there are three obvious trends that depend on organized seminars, publications, and available textbooks. The first one is teaching of philosophic traditions with the help of textual interpretation, which was suggested by Baranova and Šerpytytė. The second one—according to Degėsis—is based on critical thinking; and the third one—development by Sodeika—focuses on the way how to be authentic and behave respectively.