Atmintis šeimoje: teoriniai aspektai ir buvusio režimo atminties perdavimo tyrimo įžvalgos
LTSudėtingi buvusių režimų atminties klausimai, svarstomi valstybės – didelio masto bendruomenės – lygmeniu, neatsiejami nuo „priimančiosios pusės“, atminties vartotojų, kurių gretose išsiskiria pirminės mnemoninės socializacijos erdvė – šeima, artimųjų ratas. Vykstant posovietinei transformacijai užaugusi nauja karta, kurianti santykį su netolima, bet neišgyventa praeitimi, vėl aktualizuoja atminties perdavimo šeimoje klausimus, kurie anksčiau atminties studijų lauke nagrinėti visų pirma ribinių patirčių atminties kontekste. Šiame straipsnyje pateikiama veiksnių, padedančių suvokti atminties procesus šeimoje, apžvalga: tapatinimosi su šeimos prisiminimais, mnemoninės socializacijos, vidinių šeimos ryšių, atminties tarpininkų, santykio su kolektyvine atmintimi. Teorinės įžvalgos papildomos empirinio Lietuvos atvejo tyrimo duomenimis (16 šeimų pokalbiai apie praeitį, suorganizuoti 2018–2020 m.). Vyriausiosios šeimos kartos atstovai dar mena buvusio režimo pradžią, tėvai augo ir brendo jo metu, o trečioji karta augdama susidūrė su valstybės per įvairaus pobūdžio atminties tarpininkus pabrėžiamomis buvusio režimo kaip okupacinio, grįsto represijomis, reikšmėmis. Į nukentėjusiųjų nuo buvusio režimo kategoriją nepatenkančios šeimos narių patirtys tampa nepatogios: struktūruojantis kolektyvinės atminties lygmuo užmeta savotišką kolaboravimo šešėlį, su jomis tampa sudėtingiau tapatintis ir jos nustumiamos į užribį arba reikalauja pa(si)teisinimo. Reikšminiai žodžiai: atmintis šeimoje, buvęs režimas, komunikacinė atmintis, kolektyvinė atmintis, perdavimas. [Iš leidinio]
ENDifficult state-level questions of how to remember previous regimes are particularly linked with the „consumer“ side – specific areas of mnemonic socialization, such as families. A new generation raised during post-soviet transformations makes meaning of the recent past they have no direct or very limited experience of. This once again actualizes the questions of memory transmission within specific groups such as families initially analyzed in the case of memory of the crimes against humanity, mainly Holocaust. This article presents a theoretical overview of the factors to be kept mind in order to understand the remembering process within families: identification with the family memories, mnemonic socialization, loyalty relations, memory media and relation with the collective memory. Theoretical insights are supplemented by the empirical date of Lithuanian case (16 family conversations conducted in 2018–2020). Oldest members of the family still recall the begining of the previous regime, parents were raised in it whereas the third family generation was educated with a strong state emphasis on the previous regime as occupation and repressions-based period of the past. Those family experiences failing to fall into the category of a victim become uncomfortable. A shadow of collaboration imposed by the collective memory level leads to silencing or justification of those family memories. Keywords: memory, family, collective memory, communicative memory, previous regime, transmission. [From the publication]
- Atminties ir atminimo kultūrų modeliai : Lietuva, Lenkija, Rusija, Vokietija / Alvydas Nikžentaitis. Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribbentropo : atminties ir atminimo kultūrų transformacijos XX-XXI amžiuje / sudarė Alvydas Nikžentaitis. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011. P. 439-458.
- Doing family memory in the case of emigration experience / Laima Žilinskienė. Making Lithuanian families across borders: conceptual frames and empirical evidence / edited by Irena Juozeliūnienė and Julie Seymour. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020. P. 155-180.
- Genealogical writing and memory of the Holocaust in Lithuania / Violeta Davoliūtė. East European Jewish affairs. 2021, Vol. 51, no. 1, p. 70-85.
- Geriausio paaiškinimo išvedimas. Tarp dedukcijos, indukcijos ir abdukcijos / Adolfas Mackonis. Problemos. 2009, t. 76, p. 150-161.
- Nepriklausomybės pokyčių vertinimas: trys kartos Lietuvoje / Rasa Bieliauskaitė, Dovilė Grigienė, Jonas Eimontas, Neringa Grigutytė. Gyvenimas po lūžio: kultūrinių traumų psichologiniai padariniai / sudarytoja Danutė Gailienė. Vilnius : Eugrimas, 2015. P. 48-85. Vilnius : Eugrimas, 2015. P. 48-85.
- Nuožmi taika: žlugusių režimų fotografija dokumentiniame kine / Natalija Arlauskaitė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2020. 333 p.
- Socialinė atmintis : minėjimai ir užmarštys / Eugenija Krukauskienė, Irena Šutinienė, Inija Trinkūnienė, Anelė Vosyliūtė. Vilnius : Eugrimas, 2003. 152 p.
- Šeimos istorinių traumų ilgalaikiai padariniai : vėlesnių kartų psichologinio atsparumo tyrimas : disertacija / Eglė Mažulytė-Rašytinė. Vilnius, 2017. 1 pdf (128 p.).
- Šeimos stiprybė: istorinių traumų patirties poveikis vėlesnėms kartoms / Eglė Mažulytė, Monika Skerytė-Kazlauskienė. Gyvenimas po lūžio: kultūrinių traumų psichologiniai padariniai / sudarytoja Danutė Gailienė. Vilnius : Eugrimas, 2015. P. 86-108. Vilnius : Eugrimas, 2015. P. 86-108.
