Multicultural Art nouveau décor and polychromy in the interior of the Chaim Frenkel Villa in Šiauliai

LTFrenkeliai garsėjo Lietuvoje ne tik kaip stambūs pramonininkai, bet ir dosnūs geradariai. Jie garbingai vykdė turtingų žydų pareigą paremti tuos, kuriems labiausiai reikėjo socialinės pagalbos ir paramos. Chaimo sūnaus Jokūbo Frenkelio šeima buvo priversta palikti Lietuvą 1939 m. Nacių ir sovietų okupacijos metais šeima neteko viso jiems priklausiusio turto. Dalis Chaimo Frenkelio (1857–1920) palikuonių turi Lietuvos pilietybę, tačiau nuosavybės teisės jiems nebuvo atkurtos ir nuo 1993 m. pastatas tapo vienu iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus (įsteigto 1923 m.) filialų. 2008 m. renovuoti vilos interjerai atskleidžia iki šių dienų minimaliai išlikusią XX a. pradžios Lietuvos žydų aukštuomenės gyvenamąją aplinką. Straipsnio tikslas – parodyti, kaip "art nouveau" stilius Lietuvoje reiškėsi ne grynas, bet buvo retrospektyvus ir internacionalus. Šio pastato atvejis praturtina Lietuvoje gyvavusio "art nouveau" įvairovę spalvine polichromija, dizaino formomis ir ornamentais, būdingais Lietuvos žydų menui. Galime pastebėti, kaip žydiška išmintis ir tradicionalizmas tramdė radikalias europinio pramoninio dizaino naujoves ir madas. Tuo žydų gyvenamoji aplinka suvokiama kaip svarbi dvasinio gyvenimo ir dievogarbos erdvė.Nors iki šiol nepavyko sužinoti pastato architekto pavardės, tapo žinomas interjero lubų ir sienų tapybos autorius. Jis – žinomas latvių tapytojas Voldemārs Zeltiņšas (1879–1909). Dailininkas specialiai šiam darbui atvyko iš Rygos. Ch. Frenkelio vilos dekoras atrodo labai puošnus šiuolaikinei kartai, bet jį lyginant su turtingų Europos pramonininkų namais matyti, kad vengta tiesmuko, populiaraus dekoro atkartojimo, dėl to kiekvienoje patalpoje lubų ir sienų tapyba buvo aukšto meninio lygio ir unikali. Reikšminiai žodžiai: art nouveau, Chaimas Frenkelis, žydiška kultūra, Šiauliai, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Voldemārs Zeltiņšas. [Iš leidinio]

ENThe Frenkel family was famous in Lithuania not only as major manufacturers but also as generous benefactors. They honourably fulfilled the duty of a wealthy Jew to provide charity and social assistance to those most in need. The Frenkel family was forced to leave Lithuania in 1939: during the Soviet and Nazi occupations, the family lost all their possessions. While some family members had Lithuanian citizenship, the property rights of the descendants of Chaim Frenkel (1857–1920) were not reinstated, and from 17 June 1993 the Chaim Frenkel Villa became a department of the Šiauliai “Aušros” Museum (ŠAM, established in 1923). After the building’s renovation (finished in 2008) the villa’s interior spaces reflect minimally survived aesthetics of high class everyday Lithuanian Jewish private life at the beginning of the 20th century. The aim of the article is to argue how the Art Nouveau style in (territory of nowadays) Lithuania was not pure, but intertwined with retro-styles and internationalism. The case of the Ch. Frenkel Villa enriches the history of Lithuanian Art Nouveau with rich combinations of colours, shapes and compositions typical of Lithuanian Jews. Noticeably in the case of the Ch. Frenkel Villa, the traditionalist way of life and the wisdom of Jewish daily life restrained fashionable European design innovations. This is proof that the living environment of Lithuanian Jews was perceived as an important space for spiritual life and the worship of God. Despite searches – fruitless so far – to discover the building’s architect, we can nonetheless recognise the connection of the Ch. Frenkel Villa with the art history of neighbouring Latvia, Riga in particular.It is known that the creator of the villa’s wall painting – famous Latvian painter Voldemārs Zeltiņš (1879–1909) – came to Šiauliai from Riga especially for this work. While the décor of the Ch. Frenkel family house-villa interior may look very magnificent to today’s generation, in comparison with wealthy European factory owners’ homes it was very modest, though yet of very high artistic value, unique and avoiding the repetition of straightforward cheap fashions of interior design. Keywords: Art Nouveau, Chaim Frenkel, Jewish culture, Šiauliai “Aušros” Museum, Voldemārs Zeltiņš. [From the publication]

• Lietuvos tarpukario interjerai, 1918-1940 / Lina Preišegalavičienė. Kaunas : Vox altera, 2016. 270 p.
• Lietuvos žydų tradicinio meno ir simbolių pasaulis : atvaizdai, vaizdiniai ir tekstai / Aistė Niunkaitė-Račiūnienė ; katalogo bendraautoris Vladas Niunka. Vilnius : Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, 2011. 695 p.