Décor motifs of the bronze chandeliers in Lithuania and Latvia in the 16th to the 18th century: typology, prevalence, symbolism

LTStraipsnyje pirmą kartą analizuojami dviejų Baltijos šalių – Lietuvos ir Latvijos XVI–XVIII a. bronzinių sietynų dekoro motyvai. Gausiau išlikę pavyzdžiai Latvijoje pasitelkiami rekonstruoti prarastą šios rūšies paveldą Lietuvoje, analizuojama dekoro motyvų įvairovė, kilmė ir simbolika. Lietuvai artima Latvija tyrimui pasirinkta ne tik dėl gausaus XVI–XVIII a. bronzinių sietynų paveldo, bet ir dėl LDK ir Livoniją siejusių glaudžių politinių ir ekonominių prekybinių ryšių. Tyrime išryškėjo dvi dekoro elementų grupės: vieni atkeliavo iš gotikos ir vis dar buvo naudojami renesanso laikotarpiu, kitus motyvus imta naudoti kartu su antikinės kultūros puoselėjimo pradžia XVI a. Kontekstui suvokti straipsnyje trumpai apžvelgiami seniausi, gotikos laikų Lietuvoje ir Latvijoje saugomi sietynai su Švč. Mergelės Marijos skulptūrėle. Remiantis išlikusiais pavyzdžiais Lenkijoje, galima teigti, kad mariologinių sietynų Lietuvoje ir Latvijoje galėjo būti dar ir renesanse. Vieni archajiškiausių, dar gotikoje imti naudoti zoomorfiniai motyvai – elnias, liūto galvutė. Su pastaruoju elementu nemažai sietynų išliko Latvijoje, tikėtina kad tokių buvo ir Lietuvoje. Delfinas, dažnai sutinkamas XVI–XVII a. sietynų dekoro elementas, ankstyvosios krikščionybės mene jis laikytas Kristaus Išganytojo simboliu. Lietuvoje išliko Europoje gana reti sietynai su žalčio / gyvatės formos šakomis. Šio nevienareikšmiškos simbolikos dekoro kilmė – Nyderlandai. Lietuvos muziejuose saugomi keturi XVI–XVII a. sietynai su šiuo dekoru. Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje išliko daug sietynų su dvigalviais ereliais. Jie paplitę visoje Europoje ir galėjo reikšti simpatiją ar dinastinius, administracinius ryšius su kuria nors imperija.Gausus sietynų su šiuo motyvu palikimas krikščionių sakraliniuose pastatuose leidžia daryti prielaidą ir apie platesnę, sakralinę dvigalvio erelio reikšmę. Renesanso, vėliau ir baroko laikotarpiu, sietynus imta dekoruoti alegoriniais antikos mitologijos motyvais. Vienas populiariausių – senovės Romos dievas Jupiteris. Jis buvo siejamas su ugnies stichija ir dangiškąją šviesa. Populiarus sietynų dekoro elementas buvo ir sirenos. XVI–XVIII a. sietynų viršūnės puoštos įvairių laikotarpių karių skulptūrėlėmis, kurių simboliką galima interpretuoti kaip teisingumo vykdytojus ir Dieviškosios tvarkos žemėje palaikytojus. XVI–XVIII a. bronziniai sietynai Lietuvoje ir Latvijoje buvo puošiami ne tik figūriniais dekoro elementais, bet ir kompoziciją papildančiais augaliniais motyvais: ūgliais, pumpurais arba gėlių žiedais. Tyrime išryškėjo, kad sietynų viršūnėse montuoti ne atsitiktiniai, bet laikotarpiui aktualūs ir svarbūs simbolinės reikšmės dekoro elementai. Tai galėjo būti alegoriniai ugnį/dangišką šviesą simbolizuojantys dekoro motyvai, dieviškosios tvarkos palaikytojų žemėje ar dieviškąją globą simbolizuojantys motyvai. Taip pat politines sąsajas ar palankumą žymintys heraldiniai dekoro elementai. Reikšminiai žodžiai: bronza, dekoras, gotika, renesansas, barokas. [Iš leidinio]

ENThe article analyses for the first time the décor motifs of the bronze chandeliers from Lithuania and Latvia in the 16th–18th century. More abundant objects in Latvia are used to reconstruct the lost heritage of chandeliers in Lithuania, and the variety, origin, and symbolism of décor motifs are analysed. The study revealed two groups of décor elements: some of them came from the Gothic and were still used during the Renaissance, while other motifs were started to use altogether with the beginning of the promotion of antiquity culture in the 16th century. The tops of the chandeliers were not decorated with random but rather relevant and important elements of the symbolic meaning of that period. These could be allegorical motifs of décor symbolising fire/ Heavenly light, motifs symbolising Divine order on earth or Divine patronage, as well as heraldic décor elements denoting political relationships or friendliness. Keywords: bronze, symbolic décor, Gothic, Renaissance, Baroque. [From the publication]

• Apranga XVI-XVIII a. Lietuvoje / Marija Matušakaitė. Vilnius : Aidai, 2003. 389 p.
• Lietuvos auksakalystė : XV-XIX amžius / Edmundas Laucevičius, Birutė Rūta Vitkauskienė. Vilnius : Baltos lankos, [2001]. 487 p.
• Lietuvos žydų tradicinio meno ir simbolių pasaulis : atvaizdai, vaizdiniai ir tekstai / Aistė Niunkaitė-Račiūnienė ; katalogo bendraautoris Vladas Niunka. Vilnius : Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, 2011. 695 p.
• Senosios Lietuvos istorija 1009-1795 / Alfredas Bumblauskas. Vilnius : R. Paknio l-kla, 2005. 485 p.
• Sietynų su žalčio/gyvatės formos šakomis ištakos, raida ir funkcionavimas: nuo Nyderlandų iki Lietuvos / Alantė Valtaitė-Gagač. Kultūros paminklai. 2019, 23, p. 134-147.
• Vakarų estetika ir meno filosofija / Antanas Andrijauskas. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017. 713 p.
• XVII a. - XX a. 4 dešimtmečio sietynų paveldas Lietuvoje : disertacija / Alantė Valtaitė-Gagač. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2015. 328 p.