Paveldo industrija, arba lietuviški dvaro vaizdiniai XXI amžiuje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Paveldo industrija, arba lietuviški dvaro vaizdiniai XXI amžiuje
Alternative Title:
Heritage industry, or Lithuanian notions of the manor in the 21st century
Authors:
Kulevičius, Salvijus
In the Journal:
Lietuvos istorijos studijos [LIS] [Studies of Lithuania's History]. 2022, t. 50, p. 130-145
Subject Category:
LT
Dvarų kultūra / Manor culture; Kolektyvinė atmintis / Collective memory; Kultūra / Culture; Kultūrinis identitetas / Cultural identitity; Kultūros paveldas / Cultural heritage; Verslas / Business; 1990-21 amžius. Antroji Lietuvos Respublika; 20 amžius.
Summary / Abstract:

LTDešimtmečius dvaro vaizdinys lietuvių visuomenėje iš esmės buvo vienareikšmis – tai lenkų (vadinasi, – ne mūsų) istorija ir savastis. Tai buvo dviejų tautų politinių, kultūrinių ir atminčių konfliktų pasekmė. Tautines ištakas turėjęs konfliktas sovietmečiu įgijo ir kitą pavidalą – klasių kovos, kai vienoje pusėje atsidūrė vėlgi tas pats dvaras, o kitoje – baudžiauninkas, valstietis, lietuvis. Dvaras pieštas neigiamomis ar bent jau niūriomis spalvomis. Toks vaizdinys lietuvių sąmones valdė beveik visą XX a. XX a. devinto dešimtmečio antroje pusėje Lietuvoje pasirodė pirmųjų alternatyvių ar naujų dvaro vaizdinių užuomazgų. Apie 2000 m. savo vaizdinį pradėjo kurti ir „verslo diskursas“ – produktų ir paslaugų kūrėjai bei vartotojai. Tyrime pristatoma šio vaizdinio genezė, jo ypatumai ir raiškos, sąveikos su lietuviškąja tapatybe ir istorine atmintimi, poveikis paveldui ir jo tvarkybai, reprezentavimui. Viena iš tyrimo išvadų – apie 2010 m. įvyko esmingas lietuviškosios dvarų sampratos ir vaizdinio lūžis ir šis vaizdinys pateko į savos kultūros ir tapatybės akiračius. Pateko, bet ne besąlygiškai priimtas. Naujasis dvaro amplua – tai susidomėjimą keliantis reiškinys. Dvaras – tai kitokia, nepažinta ir nepatirta, kultūra, tai savotiška egzotika ir ji masina. Reikšminiai žodžiai: kultūrinė atmintis, vaizdiniai, dvarai, kultūros paveldas, paveldo industrija, paveldas kaip produktas. [Iš leidinio]

ENFor decades, the notion of a manor was basically unequivocal in the Lithuanian society – it was related to Polish influence (which means it is not ours, Lithuanian). This was the result of political and cultural conflicts between the two nations, a struggle for the power of expression of great narratives and historical memory. The manor with its history and heritage was depicted in negative or at least gloomy colors. Such notions dominated in the consciousness of Lithuanians almost during the whole 20th century. In the second half of the 1980s, the first seeds of alternative or novel notions of the manor emerged in Lithuania. In about 2000, the business discourse appropriated manor culture to create their own notion as developers of products and services for consumers. This paper presents the genesis of this notion, its peculiarities, expressions, and interactions with Lithuanian identity and historical memory. One of the conclusions of the research is that around 2010, a fundamental turning point occurred in the concept and notion of Lithuanian manors, as they came to be associated with native Lithuanian culture and identity – associated, yet not unconditionally accepted. The new role of the manor presents an interesting phenomenon. Manor culture is perceived as attractive because of its different, exotic, and unknown culture. Keywords: cultural memory, notions, manors, cultural heritage, heritage industry. [From the publication]

DOI:
10.15388/LIS.2022.50.7
ISSN:
1392-0448; 1648-9101
Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/99805
Updated:
2023-03-17 22:25:25
Metrics:
Views: 30    Downloads: 4
Export:
Download