Lietuvos liaudies buities muziejus: mokymasis kaip komunikacija

LTStraipsnyje aptarsime mokymą / mokymąsi, kaip vieną iš muziejinės komunikacijos būdų, pasiremdami Lietuvos liaudies buities muziejaus vykdyto projekto „Medinio paveldo restauratorių ir tradicinių amatų praktinio mokymo plėtra Lietuvos liaudies buities muziejuje, atstatant Aristavėlės dvaro sodybos rūmus“ patirtimi. Ją analizuosime ir vertinsime remdamiesi GLO (bendrųjų mokymosi rezultatų) metodu, kurį plačiai taiko Didžiosios Britanijos muziejai. Aptarsime šios veiklos galimybes, lygindami su panašia kitų šalių muziejų patirtimi, kai viena iš pagrindinių mokymo turinio sudedamųjų dalių yra muziejaus ekspozicija ar atskiri eksponatai. „Mokymasis kultūrinėje erdvėje“ – pastaruoju metu gana dažnai vartojamas terminas, reiškiantis kultūros ir švietimo sinergiją ir atspindintis esminius vykstančius pokyčius ir iššūkius, keliamus XXI a. muziejinei veiklai. Vertinant muziejinės veiklos rezultatus, ypatingas dėmesys kreipiamas į tai, kaip yra tenkinami visuomenės interesai. Dr. David Fleming, Liverpulio nacionalinio muziejaus direktorius, pabrėžia, kad muziejus nebegali likti užsisklendęs, tenkinti tik labai nežymios visuomenės dalies, t. y. elito, kuriam dažniausiai priskiriamos moterys, turinčios didesnes nei vidutinės pajamas, universitetinį išsilavinimą, poreikius. Šiuolaikinis muziejus, jo manymu, privalo rasti būdą pritraukti kuo įvairesnius socialinius sluoksnius. Tą procesą dr. D. Fleming vadina visuotine integracija, o mokymąsi muziejuje – svarbiausiu integracijos įrankiu. [Iš straipsnio, p. 36]

ENRecent significant changes in the European museums are reflected by the fact that in order to prepare a museum mission is recommended to refuse the phrase “to collect and store”, the reason is not that museums lack this function (this is perceived as something given). It is increasingly taken into consideration if a museum, by its chosen methods, uses its resources for the communication with the society and some different groups, and what public interests it meets by a particular/this activity. The article deals with the issues of teaching/ learning, as one of the methods, forms and possibilities of museum communication, while considering one of the activities (i. e. a context of arranging the trainings, the experience obtained, learning results) of the project implemented in the Open Air Museum “Revitalizing and Teaching of Lithuanian Traditional Handicrafts and Restorers of Wooden Heritage in the Open Air Museum of Lithuania through the Restoration of Aristavėlė Manor House”. The results of the arranged trainings are discussed on the basis of the participants’ estimations, thus a diverse advantage of trainings and relevance of topics are revealed. The material given is analyzed and evaluated on the basis of GLO’s (General Learning Outcome) method, which is widely applied in the museums of Great Britain. Learning as the possibility of communication is compared with the experiences of other countries’ museums, taking into consideration that one of the main components of the learning content is a museum exposition or individual exhibits when a special attention is paid to a practical training (learning by doing). [From the publication]