Būsto modernėjimas ir urbanistinis planavimas Vilniuje 1919-1943 metais
LTTarpukario Europos miestų modernėjimo procesuose būsto modernizacija buvo vienas svarbiausių urbanistinio planavimo stimulų planuojant ir statant naujo tipo sveikus ir komfortiškus gyvenamuosius rajonus. Vilniaus miesto atveju tai tampa aktualu, nes miesto plotas nuo 1919 m. iki 1939 m. nepadidėjo – miesto ribos apėmė 1919 m. patvirtintą 10 400 ha plotą. Tai reiškia, kad būsto modernizacija ir su ja susijęs urbanistinis planavimas Vilniuje turėjo vykti kitaip, nei sparčiai augančiuose Centrinės ir Rytų Europos miestuose, kurių augimą tarpukariu skatino naujai statomi gyvenamieji priemiesčiai. Šiame straipsnyje, remiantis Yael Allweil ir Noa Zemer suformuluota teorija apie naujo būsto skatinamą miesto augimą (housing-based urban planning), 1919–1943 m. Vilniaus m. gyvenamoji architektūra tiriama kaip pagrindinis architektūros modernizavimo ir urbanistinio planavimo veiksnys. Nagrinėjant Didžiojo Vilniaus bendrojo plano rengimą ir idėjas (1936–1939 m.), siekiama atskleisti, kaip modernaus būsto statyba paveikė funkciniu zonavimu grįstą miesto planavimą. Reikšminiai žodžiai: tarpukario Vilnius, būsto modernizacija, funkcinis zonavimas, Didžiojo Vilniaus planas, urbanistinis planavimas. [Iš leidinio]
ENHousing modernization played a key role in interwar European urban planning, as it was used to build a new type of healthy and comfortable residential area. This question is also relevant in the case of the city of Vilnius, since from 1919 to 1939 the area of the city did not increase – its limits covered an area of 10 400 hectares, which was approved in 1919. This means that the modernization of housing and related urban planning in Vilnius had to take place in a different way than it had in the rapidly growing cities of East Central Europe, where the growth of a city’s area was stimulated by newly built residential suburbs. In this paper, residential architecture of Vilnius in 1919–1943 is studied based on the theory of housing-based urban planning formulated by Yael Alweill and Noa Zemer. Through an examination of how the Greater Vilnius Master Plan (1936–1939) was prepared, the research follows how the construction of modern housing affected urban planning and functional zoning. Keywords: interwar Vilnius, housing modernization, functional zoning, Greater Vilnius master plan, housing-based urban planning. [From the publication]
- 1939-ieji: lietuviai "atranda" Vilnių arba kolektyvinės atminties erdvės kūrimas atgautoje sostinėje / Dangiras Mačiulis. Atrasti Vilnių: skiriama Vladui Drėmai. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2010. P. 163-180.
- Gyvenamųjų namų architektūra / Vaidas Petrulis. Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918-1940 / sudarė Marija Drėmaitė. Vilnius: Lapas, 2018. P. 259-275.
- Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Vilnius : Vilniaus dailės akad. l-kla, 2000. 179 p.
- Neįgyvendintas Vilnius / Marija Drėmaitė, Rasa Antanavičiūtė. Vilnius : Lapas, 2022. 268 p.
- Nuo šiuolaikinio miesto iki sostinės: urbanistinio Vilniaus įvaizdžio kaita 1936-1939 m. ir 1939-1940 m / Jūratė Markevičiėnė. Sostinė kaip tapatumo simbolis : Vilnius ir Kaunas tarpukario kultūroje / sudarytojos Alma Lapinskienė, Viktorija Šeina. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2014. P. 93-112.
- Prieškario Vilniaus urbanistinis modelis ir jo recepcija karo ir pokario metais (1932-1956 m.) : disertacija / Karolis Kučiauskas. Vilnius, 2016. 1 pdf (228 p.).
- The Territorial expansion of Vilnius : plans and their realisation (1916-1940) / Vitalija Stravinskienė. Lithuanian historical studies. 2016, vol. 20, p. 127-150.
- Vilniaus miesto gyventojai 1920-1939 metais / Vitalija Stravinskienė. Sostinė kaip tapatumo simbolis : Vilnius ir Kaunas tarpukario kultūroje / sudarytojos Alma Lapinskienė, Viktorija Šeina. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2014. P. 41-52.
- Vilnius, 1900-2016: architektūros gidas / sudarytojos. Vilnius : Lapas, 2016. 351 p.
