LTStraipsnyje nagrinėjamas buvusio Vilniaus žydų geto sąmonės ir istorinės urbanistinės erdvės santykis. Šis santykis pirmiausia tiriamas egzistencinės filosofijos mokykloje, vadovaujantis J. P. Sartre’o žiūra arba jo filosofine kūryba, nukreipta į būtį ir nebūtį. Šioje egzistencialioje schemoje žiūra metodologiškai skirstoma į 1) buvimą žvelgiant, ir 2) žiūrą žvelgiant. Straipsnyje nagrinėjami sąmonės niuansai fenomenologijoje, kai kalbama apie pakilimus ir nuopuolius, žvelgiant į getą, t. y. vaikštant jo gatvėmis ir žiūrint pro geto langus. Subjektas pirmiausia suprantamas kaip padalytas į patybę, aš ir man – tai perteikia nestabilią pirmojo asmens perspektyvą. Raktažodžiai: J. P. Sartre’as, egzistencializmas, sąmonė, žydų holokaustas, Vilniaus getas. [Iš leidinio]
ENThis article explores the relationship between consciousness and the historical urban space of the former Jewish Ghetto in Vilnius, Lithuania. This relationship is investigated primarily within the existentialist school of philosophy and takes its point of departure from Sartre’s ‘gaze’ or ‘look’ from his philosophical work, Being and Nothingness. Within this existentialist schematic the ‘look’ is methodologically sub-divided into i) ‘being looked at’ and ii) the ‘look looked at’. This paper further discerns the nuances of consciousness within the field of phenomenology in terms of upsurges and decompressions when ‘being looked at’ in the Ghetto. That is, when walking its streets and ‘being seen’ by, and through the Ghetto’s windows. Subject is primarily understood as subdivided into Self, ‘I’ and ‘me’, thus rendering it as carrying a non-stable first-person perspective. Keywords: Sartre, existentialism, consciousness, Jewish Holocaust, Vilnius-Ghetto. [From the publication]