Tarprūšinė patirtis sergant. Antropologinė prieiga prie kelių Janinos Degutytės tekstų

LTPaprastai, siejant žmogų ir gyvūną, apie juos kalbama 'bendrai', t. y. numatant optimalią jųdviejų padėtį. Autentiški poetės Janinos Degutytės (1928–1990) tekstai įsiterpia į intensyviai plėtojamą tarprūšiškumo diskursą specifiniu aspektu: jie susieja gyvūno ir ligos, senatvės, skausmo ir nujaučiamos mirties patirtis. Pasitelkiant Donnos Haraway 'tapsmo su' gyvūnu sąvoką, straipsnyje rodoma, kaip keičiasi sergančiosios tapatybė jai būnant su kate. Galima sakyti, kad katė išveda ją iš gūžimosi savyje ir užsisklendimo ligoje. Būdama su kate, kalbančioji pamažu priima save sergančią, o gyvenamąjį pasaulį – kaip tokį, kokiame ji gyvena. Vakarų filosofijos tradicijoje būtent skausmu ir mirtimi dažniausiai argumentuojamas neperžengiamas žmogaus atskirumas ir individualumas: skausmas ir mirtis, teigiama, nėra intersubjektyvūs. J. Degutytės aprašoma katė, skaudant ir iki mirties būnanti kartu, leidžia permąstyti mirties ir skausmo išgyvenimo individualumą. J. Degutytė, panašiai kaip fenomenologas Alphonso Lingis, atskleidžia žmogaus juntamą būtinybę mirti būnant kartu su kitu. J. Degutytės atveju šią galimybę žmogui atveria katė. Raktažodžiai: tarprūšinis santykis, katė, tapsmas su, Janina Degutytė, liga, skausmas, mirtis. [Iš leidinio]

ENUsually, when associating humans and animals, they are discussed 'in general', i. e. presupposing the optimal status of both. Authentic texts by the Lithuanian poet Janina Degutytė (1928–1990) enter the intense interspecies discourse in a very particular way – by juxtaposing experiences of the animal, illness, age, pain, and the anticipation of death. Using the notion of 'becoming with' the animal, introduced by Donna Haraway, the author of the article describes the identity of the ailing person, changing while the latter is with the cat. It could be said that the cat takes her out of the state of cowering inside and shutting herself in her illness. While being with the cat, the subject of the texts gradually accepts herself as an ill person, along with the lifeworld as it is. In the Western philosophy, pain and death are primarily perceived as a proof of the insurmountable solitude and individuality of a human being; allegedly, pain and death are not intersubjective. The cat described by Degutytė shares the human pain until death, allowing for reconsideration of the individual character of pain and death experience. Not unlike to the phenomenologist Alphonso Lingis, Degutytė reveals the human necessity to die in the company of another. In Degutytė’s case, this possibility is provided by the cat. Keywords: interspecies relationship, cat, becoming with, Janina Degutytė, illness, pain, death. [From the publication]

• Filosofas ir gyvūnas: Nietzsche, Heideggeris, Derrida / Mintautas Gutauskas. Problemos. 2014, t. 86, p. 68-82.
• Gyvatės kojos. Negalios samprata gyvenimo pasakojimuose / Jurga Jonutytė, Giedrė Šmitienė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021. 354 p.
• Ligos ir negalios mediacija: artikuliacijos sudėtingumas / Giedrė Šmitienė, Jurga Jonutytė. Colloquia. 2021, 47, p. 76-96.
• Žmogus ir gyvūnas: antropologinis skirtumas fenomenologinėje hermeneutinėje filosofijoje / Mintautas Gutauskas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2021. 293 p.