Kanauninko Povilo Dogelio dienoraščio fragmentas: 1946 m. rugsėjo 10 – 1947 m. balandžio 18 d.

LTPublikuojamas šaltinis – Kauno bazilikos kanauninko Povilo Dogelio 1930– 1949 m. rašyto dienoraščio fragmentas. Tai vienas iš trijų fragmentų, kurių nebuvo pavykę aptikti 2016–2017 m. rengiant jo rankraščius spaudai. Kanauninkas Dogelis su metraštininko pasišventimu visą gyvenimą rašė dienoraštį – ne sau, o „pergyvenamo laikotarpio kroniką“, kurios nemažą dalį pats suspėjo išleisti kaip knygas Kalėjimuose pas bolševikus (1930) ir Mano gyvenimo prisiminimai (1936). Jo kronikos paskutiniai – 1930–1949 m. – užrašai iki Lietuvos valstybės atkūrimo buvo išsaugoti Girdžių klebonijoje. Maždaug 1991 m. jais ėmė domėtis leidėjai, todėl rankraščiai išsklido. Tai neįrišti ilgo formato lapai (30–70 cm ilgio ir 7–10 cm pločio), kuriuos kanauninkas susukdavo į kietus ritinėlius, juos įvyniodavo į popierių ir užsirašydavo įrašų datas. Didžiausią jų dalį – aštuonis iš dvylikos buvusių, kaip galima spėti, ritinėlių – gavęs iš Girdžių klebono išsaugojo ir 2016 m. rudenį istorikams publikuoti be jokio atlygio pasiūlė Vytautas Lekutis. Be šių rankraščių, trumpesnių dienoraščio teksto fragmentų pavyko rasti Kauno arkivyskupijos kurijos archyve (1930–1937 m. užrašai), Kauno karo muziejuje ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. [Iš teksto, p. 254]