Sentikių rankraštinė knyga

LTSentikiai (rus. старообрядцы, староверы) — tai stačiatikybės atšakos, atsiradusios XVII a. viduryje po Rusijos Stačiatikių bažnyčios skilimo, nariai. Sentikiai laikėsi senosios, jiems įprastos, liturgijos: pripažino tik senąsias liturgines knygas, senąsias ikonas ir bažnytinių apeigų tradicijas (žegnojosi dviem pirštais, lenkėsi prieš ikonas iki žemės, savitai giedojo, meldėsi prieš trijų kryžmų kryžių ir kt.). Rusijoje sentikiai nepakluso Rusijos Stačiatikių bažnyčios patriarcho Nikono bažnytinėms reformoms ir 1667 m. užsitraukė Stačiatikių bažnyčios prakeikimą. Dalis jų išvyko į Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Švediją, Vokietiją, dalis pasitraukė į atokesnius Rusijos kampelius, kur nebebuvo persekiojami už savo pažiūras. Lietuvoje pirmieji sentikiai apsigyveno XVII amžiuje. 1791 m. gyventojų surašymo duomenimis LDK teritorijoje gyveno apie 100 000 sentikių. Po 1831-ųjų metų sukilimo carinė valdžia, siekdama kolonizuoti Lietuvą, suteikė rusakalbiams, sutinkantiems keltis iš Rusijos gilumos ir apsigyventi Lietuvoje, įvairių lengvatų. Dauguma atvykusių į Panevėžį sentikių apsigyveno Plukių gatvėje. [Iš teksto, p. 43]

ENThe Old Believers (Russian - старообрядцы, староверы) appeared in the middle of the 17th century after the schism within the Russian Orthodox Church. The Old Believers in Russia rejected the reforms of Patriarch Nikon and in 1667 they were anathematized by the Orthodox Church. Part of them fled to Latvia, Lithuania, Poland, Sweden, Germany, part of them retreated ro the remote areas of Russia. The Old Believers began looking for possibilities to print their books in Russia and abroad. At the beginning of the 19th century there were already 18 printing-houses publishing literature for the Old Believers. The Old Believers tried to attribute various hand-written collections to books wishing in the eyes of readers to equate their status with the status of official publications. 20 years ago the author of this presentation acquired a manuscript book of the Old Believers called "The Flower-garden" (Russian - цветники). It is a collection of literature of different genres attributed to the fifth (1761-1821) or sixth (1822-1860) period of the spreading of the Old Believers' literature. The text of the collection is printed on quite stable thick paper, it has got a wooden binding covered with leather and fastened with two brass buckles. The size of this copy is 13,5x9,5 cm. Here and there many spots of wax from candles can be seen. 461 pages of the collection have survived. The book was written in the form of Cyrillic script (Russian - полуустав). In this collection we can single out 23 chapters written in different handwriting and of different contents: various prayers for the dead, canons, excerpts from the Gospels or catechism and Apocalypse, didactic and religious stories, thoughts about Antichrist, Latin and Greek heresies, monastic regulations, etc. There can also be found many excerpts from the works that were popular in Western Europe in the Middle Ages. [From the publication]