Kalbų vartojimas ir kalbinės nuostatos: mokyklų lenkų mokomąja kalba atvejis

LTStraipsnyje pristatomi dviejų mokyklų lenkų mokomąja kalba 3–8 klasių mokinių grupėse anketavimo būdu atlikto tyrimo rezultatai apie namų kalbą, kalbai teikiamą pirmumą kitų kalbų atžvilgiu ir kalbines nuostatas. Tyrimo duomenys pagal amžiaus grupes analizuojami tokiais aspektais kaip vyraujanti kalba bendraujant su šeima ir draugais, kalba, kuria mokiniai dažniausiai žiūri filmus, ieško informacijos internete, skaito knygas, rašo SMS žinutes ir bendrauja socialiniuose tinkluose. Mokinių požiūris į kalbą tiriamas kalbos socialinės vertės, mokymosi motyvacijos, asmeninio santykio su kalba aspektais. Tyrimu siekta nustatyti kalbų pasirinkimo kasdienėje mokinių vartosenoje sąsajas, kaip keičiasi kalbos pasirinkimo polinkiai ir kalbinės nuostatos skirtingais amžiaus tarpsniais. Kai kuriais aspektais tyrimo rezultatai lyginami su prieš kelerius metus mokyklose lietuvių mokomąja kalba to paties amžiaus mokinių grupėse atlikto mokinių kalbinių nuostatų ir kalbos dominavimo kasdienėje vartosenoje tyrimo duomenimis. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma mokinių namuose bendrauja lenkų kalba, nors daliai jų ši kalba nėra vienintelė dažniausiai šeimoje vartojama kalba. Mažiau nei pusė mokinių (42 %) nurodė namuose kalbantys lenkiškai, daugiau kaip trečdalis dažniausiai bendrauja keliomis kalbomis – didžiausia dalis (25 %) lenkiškai ir rusiškai, 26 proc. mokinių šeimoje kalba rusų kalba. Mažiau kaip dšimtadalis mokinių namuose dažnai kalba ir lietuviškai. Pasirenkant kalbą kasdienėje vartosenoje, dažniausiai pirmenybė teikiama lenkų ir rusų kalboms, ypač rusų kalba vyrauja ieškant informacijos internete ir žiūrint filmus. Lenkų ir lietuvių kalbomis visų amžiaus tarpsnių mokiniai skaito knygas. Nustatyta statistiškai reikšminga koreliacija tarp kalbos pasirinkimo pirmumo kasdienės vartosenos srityse.Kalbinių nuostatų tyrimo duomenys rodo aukštą lietuvių kalbos socialinę vertę. Mokiniai mano, kad lietuvių kalbą svarbu mokėti siekiant tiek socialinio, tiek profesinio gyvenimo tikslų. Tyrimo rezultatai atskleidė statistiškai reikšmingą teigiamą ryšį tarp motyvacijos mokytis lietuvių kalbos ir lietuvių kalbos pamokų mėgimo (Pirsono koeficientas 0,729). Visų amžiaus tarpsnių mokiniai nurodo lenkų, lietuvių ir anglų kalbų mokėjimo svarbą, vyresnėse klasėse pirmenybė teikiama anglų kalbai. Didžioji dalis mokinių patvirtina stiprų ryšį su lenkų kalba kaip savo tapatybės dalimi. Lietuvių kalbą sava kalba laiko trečdalis mokinių, maždaug tiek pat tyrime dalyvavusių mokinių šiuo klausimu neturi nuomonės arba nesutinka, kad lietuvių kalba yra sava. analizuojant tyrimo rezultatus nustatyta statistiškai reikšminga koreliacija tarp kalbinių nuostatų ir kalbos pasirinkimo. Atliktas tyrimas apima dviejų savivaldybių mokyklas, todėl neleidžia daryti apibendrinamųjų išvadų apie daugumą mokyklų lenkų mokomąja kalba, tačiau ryškina bendras tendencijas, rodančias kalbų pasirinkimo ir kalbinių nuostatų ryšį, lenkų, lietuvių ir anglų kalbų vertinimą ir mokymosi motyvaciją. Esminiai žodžiai: lenkų kalba, lietuvių kalba, kalbų vartojimas, kalbinės nuostatos. [Iš leidinio]

ENThe article presents the results of a questionnaire­based study of the most commonly used home language, the choice of language in relation to other languages in different communicative situations and linguistic attitudes towards Polish, Lithuanian and english languages based on the survey analyzing responses of student groups of grades 3–8 in two schools with the Polish language of instruction. Research data in relation to the age groups was analyzed regarding aspects such as the dominant language in communication with family and friends, the choice of language preference over other languages, i.e. in which language students choose to watch movies, search for information on the internet, read books, write SMS and communicate on social networks. Students’ language attitudes were studied in terms of language learning motivation, social value and personal relationship with the language. In some aspects, the research results were compared with the data of the study of students’ linguistic attitudes and language dominance in everyday use conducted a few years ago in schools with the Lithuanian language of instruction focused on the same age groups. Research data on language dominance show that the majority of students communicate in Polish at home, although for some of them Polish is not the only language used in the family. Out of all the students who participated in the study, 42% indicated that they speak Polish at home, more than a third of students specified that they usually communicate in several languages in the family, out of which the largest part (25%) speak in Polish and Russian and 26% of students indicated that they communicate in russian at home. Less than a tenth of students, in addition to Polish and Russian, noted that they often use Lithuanian in their home environment.Research data on the choice of language in relation to other languages in different communicative situations revealed that two languages – Polish and russian – predominate, and russian is especially strongly used when searching for information on the internet and watching movies. Reading is the type of activity where Polish and Lithuanian languages prevail. The results of the research demonstrate the high status of the Lithuanian language’s social value, as students believe that it is important to know the Lithuanian language in order to achieve both social and professional life objectives. The results of the study show a statistically significant positive correlation between motivation to learn the Lithuanian language and liking Lithuanian lessons (Pearson coefficient 0,729). English is considered a prestigious language and the results show the highest motivation to learn it, in comparison to Polish and Lithuanian languages. The results of the study revealed that students feel a strong connection with the Polish language of instruction as part of their identity. A third of the students consider Lithuanian their own language and approximately the same number do not have an opinion or disagree. The conducted exploratory research covers several municipal schools and, therefore, does not make general conclusions about the linguistic preferences and language dominance of students in the majority of schools with the Polish language of instruction. The study shows trends regarding language choice, valuation of Polish, Lithuanian and English languages and learning motivation. Keywords: Polish language, Lithuanian language, language use, linguistic attitudes. [From the publication]

• Būdvardžių semantikos įsisavinimas ankstyvojoje vaikystėje / Laura Kamandulytė-Merfeldienė. Kalba ir kontekstai. 2014, t. 6(1), d. 2, p. 208-217.
• Gimtakalbių ir negimtakalbių mokinių lietuvių kalbos kokybė / Loreta Vilkienė. Pedagogika. 2019, 135, p. 102-121.
• Lietuvių kalba Vilniaus lietuviškose, lenkiškose ir rusiškose gimnazijose: mokėjimo kokybė, kalbinės nuostatos ir motyvacija / Loreta Vilkienė, Laura Vilkaitė-Lozdienė, Justina Bružaitė-Liseckienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2019. 84 p.
• Lietuvių kalbos prestižas: mokinių nuostatos dėl lietuvių kalbos švietimo politikos kontekste / Nida Poderienė, Sonata Vaičiakauskienė. Lituanistica. 2019, Nr. 3, p. 199-219.
• Mokinių požiūris į lietuvių kalbą: ryšys tarp kalbos vartojimo, mokėjimo ir mokymosi / Aurelija Tamulionienė. Bendrinė kalba. 2019, 92, 1 pdf (21 p.).