Janina Bortkiewicz and public hygiene education in popular magazines published in Vilnius, 1930-1939

LTTarpukariu Lenkijos sveikatos apsaugos sistemoje universitetai atliko patariamąjį vaidmenį, taip pat padėjo įgyvendinti sveikatos politiką. Vilniaus Stepono Batoro universiteto Medicinos fakulteto Higienos katedros vedėjas profesorius Kazimierzas Karaffa-Korbuttas (1878–1935) ir jo studentai dalyvavo šviečiant visuomenę higienos klausimais. Mūsų tyrimo metu surinkti pirminiai duomenys rodo, kad ryškiausių veiksmų šioje srityje ėmėsi vyresnioji asistentė ir adjunktė daktarė Janina Bortkiewicz-Rodziewiczowa (1892–?). Vietinėje ir valstybės spaudoje ji paskelbė daugiau kaip 100 populiarių straipsnių įvairiomis higienos švietimo temomis, pavyzdžiui, apie mikrobus, klaidingus liaudies įsitikinimus ir prietarus, slaugą namuose, infekcines ligas apskritai, konkrečias infekcines (socialines) ligas, asmens higieną, taip pat buto ar darbo vietos higieną, profesinės sveikatos problemas ir kt. Janinos Bortkiewicz viešosios higienos klausimams skirtos publikacijos buvo tiesiogiai susijusios su sveikatos apsaugos iššūkiais to meto Vilniaus krašte ir oficialios sveikatos politikos gairėmis, t. y. kova su socialinėmis ir užkrečiamosiomis ligomis, tokiomis kaip tuberkuliozė, gripas, skarlatina, reumatas, darbininkų ligos ir kt. Tai, jog Janina Bortkiewicz, kaip gydytoja, dirbo vietos ligoninėse ir ambulatorijose, taip pat Vilniaus Stepono Batoro universiteto Higienos katedroje, leidžia teigti, kad ji buvo gerai susipažinusi su vietos sveikatos apsaugos situacija. Ji taip pat dalyvavo sveikatos priežiūros specialistų ir neprofesionalų švietimo veikloje. Tačiau užuot pasirinkusi formalų stilių ir pamokslavusi, savo populiariose publikacijose ji aiškiai ir kūrybiškai kreipėsi į skaitytojus, stengdamasi paskatinti jų smalsumą ir norą bendradarbiauti. Tikriausiai tai buvo susiję su jos gydytojos praktika vietos ligoninėse ir ambulatorijose.Būdama mokslininkė, ji stengėsi kuo paprasčiau paaiškinti to meto visuomenės sveikatos problemas ir jų sprendimo būdus, kad tai suprastų paprasti žmonės. Tačiau kartu jos straipsniai buvo informatyvūs, apgalvoti ir konstruktyvūs. Juose buvo pateikiama tikslinga informacija, kuri galėjo sėkmingai padėti spręsti sveikatos problemas ir numatyti galimas grėsmes. Autorė stengėsi paaiškinti daugelį socialinių reiškinių, glaudžiai susijusių su šiomis ir kitomis socialinėmis ligomis. Mokslininkė stengėsi įtikinti skaitytojus pasikliauti mokslu grįsta medicina. Jos stilius buvo paprastas ir aiškus, tačiau jam taip pat būdingas gausus žodynas ir spalvingi posakiai, kurie ne visada pasiduodavo tiksliam vertimui į kitas kalbas. Straipsniai turėjo aiškų didaktinį tikslą. Mokslininkė nebijojo oponuoti klaidingiems paprastų žmonių įsitikinimams ar tiesiog griauti populiarius mitus. Tačiau kartu ji nesistengė pamokslauti, teisti ar primygtinai reikalauti savo nuomonės pripažinimo. Savo straipsniuose ji tik išdėstydavo tuo metu mokslui žinomus faktus. Kai kurie iš jų šiandienos mokslo kontekste jau yra pasenę, tačiau daugelis autorės praktinių patarimų ir jų pateikimo būdas tebėra aktualūs ir šiandien. Todėl jos straipsniai yra geras pavyzdys ir šiandienos mokslininkams, siekiantiems populiarinti savo mokslo srities žinias.Populiariuose Janinos Bortkiewicz straipsniuose pateikti aprašymai daugiausia autobiografiniai, paremti jos pačios praktika, išsamūs, vaizdžiai atskleidžiantys to meto visuomenės pažiūras, todėl leidžia suprasti visuomenės medicininio raštingumo, higienos lygį. Juose taip pat pateikiama nemažai universalių samprotavimų apie socialinę ligų kilmę, jie ir šiandien lieka aktualūs, ypač kalbant apie mažiau išsilavinusias visuomenės grupes. Pagrindiniai žodžiai: visuomenės sveikata, sveikatos švietimas XX a. Lenkijoje, populiarus higienos švietimas, medicinos mokslo populiarinimas. [Iš leidinio]

ENBecause General Żeligowski’s troops occupied Vilnius in the autumn of 1920 and Poland annexed it two years later, the health-care system that operated in Poland at the time began to be introduced in the city and the region. The official guidelines for health policy in Poland derived from the concept of hygiene proposed by Tomasz Janiszewski, the founder of the health system in the country, which focused on social hygiene. Universities played an advisory role in the Polish health system and were involved in educating the public on hygiene issues. In interwar Vilnius, the most prominent figure in this field was Janina Bortkiewicz-Rodziewiczowa, a researcher and senior assistant in the Department of Hygiene of the Faculty of Medicine at Stephen Bathory University. This article analyses her publications aimed at promoting science. It examines the means by which BortkiewiczRodziewiczowa conveyed specific medical knowledge to a lay audience. It also discusses what topics she emphasised most and what reasons led to her choices, and how this correlated with priorities in medical science and health policy at that time. Finally, it touches on an interesting practical aspect, namely what public education strategies applied at the time can still be applied today. Keywords: public health, health education in 20th-century Poland, popular hygiene education, popularisation of medical science. [From the publication]

• The Role of the Hygiene department of Stephen Bathory university in the development and promotion of public health in Vilnius in the years 1922–1939 / Aistis Žalnora. Studia historiae scientiarum. 2018, 17, p. 51-87.
• Visuomenės sveikatos mokslo raida Stepono Batoro universiteto Medicinos fakultete ir visuomenės sveikatos būklė Vilniaus krašte 1919-1939 metais : disertacija / Aistis Žalnora. Vilnius, 2015. 1 pdf (208 p.).