Spaudos draudimo laikotarpio lietuviškųjų knygų autorės - moterys

LTSpaudos draudimo laikotarpį knygotyrininkai įvardija kaip tautinio ir politinio sąjūdžio epochą. Šis laikotarpis buvo vienas skaudžiausių lietuvių kalbai, raštijai, literatūrai ir kultūrai. Tačiau tai buvo laikotarpis, labiausia suvienijęs „besikalančių” lietuviškąją inteligentiją kovai už lietuviško žodžio išsaugojimą ir puoselėjimą. Pastaraisiais metais jau pasauliniu mastu vis aktyvesnės darosi moterų paveldo (ego dokumentų: laiškų, atsiminimų, kūrybos) studijos, kuriasi tarptautinės organizacijos, svetainės, netgi atskiros bibliotekos internetinės moterų paveldui kaupti ir tyrinėti. Tema „Spaudos draudimo laikotarpio lietuviškųjų knygų autorės moterys šiai konferencijai pasirinkta todėl, kad jau keletą metų pranešimo autorė tyrinėja spaudos draudimo laikotarpio lietuviškosios knygos modernėjimą, o lietuviškųjų knygų - moterys, bei moteriškos tematikos knygos - vienas ryškiausių XIX a. antrosios pusės lietuviškosios knygos modernėjimo liudijimų. Siame pranešime lietuviškosiomis knygomis vadinamos knygos, atspausdintos lietuvių kalba Mažojoje Lietuvoje ar Jungtinėse Amerikos valstijose ir skirtos Didžiosios Lietuvos skaitytojui. Knygų autorėmis šiame pranešime autorės suprantama ne tik rašytojos, bet ir vertėjos, knygų sudarytojos. Šiame pranešime atsiribota užsienio autorių, kurių veikalai minimu laikotarpiu buvo išversti į lietuvių kalbą. Pagrindinis šaltinis įvardinti lietuviškųjų knygų autores moteris - Lietuvos nacionalinė bibliografija: ir mūsų įprasta bei pamėgta spausdintoji, ir Lietuvos nacionalinės bibliotekos kuriamas elektroninis nacionalinis bibliografinių duomenų bankas. [Iš teksto, p. 128]

ENBook researchers name the time of the press ban as the era of national and political movement. This period was one of the most painfui to the Lithuanian language, literature and culture. Nevertheless, it period when the „rising” Lithuanian intelligentsia united in the struggle for preservation and cherishing of the Lithuanian word. Recently, on a world scale, studies of the women‘s heritage (ego documents: letters, memoirs, creation) become more and more active; International organizations, Internet sites, even special libraries for accumulating and investigating the women’s heritage are being established. In the second half of the 19th century women comprised only 5 % of the authors writing in Lithuanian. It would be pointless to compare whether it is much or little, because they were national writers who in most cases learned to read and to write by themselves. They were children of their time, brought up by difficult situation, traditions, living and creating beside their educated, progressive husbands. Most of them were rytų aukstaitės (inhabitants of the Lithuanian East Highlands), but there were too few of them to bring this dialect into the Lithuanian literature. Nevertherless, even with such „forces they made a good start to the continuous feminine line in Lithuanian literature. [From the publication]