Nusikaltimai "dėl gėdos": naujagimių žudymai XIX a. Lietuvos visuomenėje
LTDažniausiai XIX a. Lietuvoje naujagimių žudymu buvo kaltinamos netekėjusios samdinės bei tarnaitės, kurių amžius svyravo nuo 20 iki 30 metų. Socialinių požiūriu daugumą įkliuvusiu ir nubaustų merginų sudarė valstietės. Paprastai tai buvo vienišos merginos, gyvenančios atskirai nuo savo šeimos, tėvų arba visai neturinčios artimųjų, globėjų. Tokios merginos labai dažnai tapdavo seksualinės prievartos aukomis. Kitaip tariant, tai buvo moterys, atsidūrusios pačioje visuomenės socialinės struktūros apačioje. Straipsnyje aptariamos kelios tarpusavyje glaudžiai susijusios problemos. Pirma, kokios bendriausios socialinės-ekonominės aplinkybės lėmė tokių nusikaltimų dinamiką. Antra, nuo ko priklausė bausmių už padarytą nusikaltimą pobūdis. Trečia, koks moralinis mechanizmas reguliavo nesantuokinių kūdikių nužudymu apkaltintų merginų elgesį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Nusikaltimai; Nužudymas; Naujagymių žudymai Lietuvoje; Offences "by reason of Disgrace"; Murder of newborns in Lithuania; 19th century.
ENIn 19th-c. Lithuania, most accusations of newborn murder were brought against unmarried hired girls and maids whose age ranged between 20 and 30. From the social point of view, the majority of caught and punished young women were peasants. These were usually single girls who lived away from their families and parents or who had no relatives or foster parents. Such girls would very often fall victim to sexual violence. In other words, these were women who had found themselves at the very bottom of society’s social structure. The paper discusses several closely interrelated problems. First, the most general social and economic circumstances that determined the dynamics of this crime. Second, factors that determined the nature of punishment for the crime committed. Third, the moral mechanism that regulated the behaviour of girls accused of killing their babies born out of wedlock.
- Dorinio ugdymo metodai liaudies pedagogikoje / Irena Stonkuvienė. Acta paedagogica Vilnensia. 2007, t. 18, p. 66-79.
- Lietuvos istorija. T. 8, d. 1, Devynioliktas amžius: visuomenė ir valdžia / Tamara Bairašauskaitė, Zita Medišauskienė, Rimantas Miknys. Vilnius : Baltos lankos, 2011. 510 p.
- Nesantuokinių vaikų motinos Vilniaus dekanate XVIII a.: socialinis statusas ir geografinė kilmė / Ugnė Jonaitytė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: giminė, bendrija, grupuotė / sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. P. 225-245.
- Tarp Europos ir Rusijos imperijos – žvilgsnis į tėvų globos netekusių vaikų institucinės globos praktikas Lietuvoje XVIII a. pab. – XX a. pr.: Vilniaus Vaikelio Jėzaus auklėjimo namų atvejis / Vilius Šadauskas. Socialinis ugdymas. 2020, Nr. 1 (53), p. 58-82.
- Vaiko gimties socialinio įteisinimo papročiai / Rasa Paukštytė-Šaknienė. Lietuvos kultūra. Aukštaitijos papročiai / sudarytojas Žilvytis Šaknys. Vilnius : LII leidykla, 2007. P. 17-64.
