Parodų architektūros ir kuratorinės programos sąveikos architektūros aspektu

LTStraipsnyje tiriamos parodų architektūros ir kuratorinės programos sąveikos. Jos nagrinėjamos ne kaip vieno tikslo siekianti duali sistema, bet kaip dvi atskiros sistemos, kurios ne visada užtikrina vientisą parodos turinio artikuliaciją. Būtent architektūrinės ir kuratorinės programų neatitiktis atsiduria tyrimo dėmesio centre, nes praktikoje pastebima, kad tokių parodų yra bene daugiausia. Manytina, kad taip atsitinka todėl, kad parodų salių architektūrinė sandara dažnai nėra lanksti tam tikriems kuratoriniams scenarijams. Straipsnyje siūloma į tai žiūrėti ne kaip į problemą, bet į galimybę, kaip būtų galima tai taikyti sąmoningai ir produktyviai. Tyrimui atskleisti pasirinkti keli metodai, kurie taikomi tiek teorinėje, tiek praktinėje tyrimo dalyse. Reikšminiai žodžiai: parodų architektūra, kuratorinė programa, erdvės sintaksė, architektūriniai metodai, architektūriniai eksperimentai. [Iš leidinio]

ENThe article explores the interactions within an exhibition between its architecture and its curatorial program. Instead of being regarded as a dual system with a single goal, the interactions are seen as two separate systems that do not always ensure a coherent articulation of the content in the exhibition. An architectural program implies an existing exhibition space with new design solutions for a specific exhibition. An architectural program is an existing exhibition space with new design solutions for a specific exhibition. The curatorial program is called the logic of the arrangement of works - the principle according to which art objects are combined into a conceptual, visual or thematic picture. The study highlights that each of these programs has three types of expression that make up nine possible interactions between the exhibition architecture and its content. Of these, three interactions mark situations where the spatial layout and its content correspond to each other. However, the study focuses on the cases with particular discrepancies, as the practice shows that such exhibitions are most prevalent. This is thought to be due to the fact that the architectural structure of the exhibition halls is often unfriendly towards certain curatorial scenarios. Instead of regarding this as a problem, the paper considers this as an opportunity for the cases of conscious and productive solutions.The paper investigates one specific case: “Head With Many Thoughts”, an exhibition at CAC. The exhibition is analysed both theoretically and practically with the help of the Space Syntax method, analytically assessing the behavioral patterns predicted in the exhibition, as well as practically checking how the audience groups respond to the exhibition. Rather than using a mere theoretical analysis, the paper proposes to consider the potential of these methods for further development and practical adaptation. Keywords: exhibition architecture, curatorial program, Space Syntax, architectural methods, architectural experiments. [From the publication]

• Architektūra parodoje (Lietuvos atvejis) / Asta Visminaitė, Julija Reklaitė. Urbanistika ir architektūra. 2011, t. 35, Nr. 1, p. 51-61.
• Erdvės sintaksė urbanistinei analizei : koncepcijos, apskaičiavimai ir pavyzdžiai / Vaidotas Zaleckis. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2018. 183 p.
• Parodos architektūra: tarp re/prezentacijos ir interpretacijos / Julija Reklaitė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2014, t. 74, p. 65-79.