Kas yra "nacionalinis kinas"? Kanonas, transnacionalinis ir ankstyvasis kinas

LTStraipsnyje analizuojama „nacionalinio kino“ koncepcija, jos samprata tarptautinėje ir lietuviškoje kinotyroje. Pristatomi pagrindiniai autoriai, formavę ir praplėtę „nacionalinio kino“ istoriografinį diskursą (Andrew Higson, John Hill, Stephen Croft ir kt.), analizuojama ne tik „nacionalumo“ reikšmės kaita, bet ir kino – aptariami rečiau lietuviškoje kinotyroje aptinkami aspektai: auditorija, platinimas ir rodymas. Aiškinamasi, ką naujo kinotyrai suteikia pakitusi „nacionalinio kino“ samprata, atsižvelgiant į šiuolaikinius transnacionalinio ir pasaulio kino tyrimus. Tarptautinė dinamika lyginama su lietuviškuoju kontekstu (Marijona Malcienė, Laimonas Tapinas, Živilė Pipinytė), nurodomi pastarosios trūkumai. Remiantis konkrečiu ankstyvojo kino laikotarpiu Lietuvoje, demonstruojami praplėstos, perkrautos „nacionalinio kino“ sampratos privalumai. Pirmą kartą konceptualiai pagrindžiamas ir pasiūlomas Lietuvos kino ištakų datavimas. Reikšminiai žodžiai: ankstyvasis kinas, kinotyros istoriografija, postkolonializmas. [Iš leidinio]

ENAlthough the aspects of anationhood in art theory and culture have already been thoroughly investigated, the relatively young discipline of cinema theory is only beginning to grapple with the notion of nationality in cinema. The earliest attempts to define ‘national cinema’ go back as far as the soviet and the early Independence periods, as seen in the works of Marijona Malcienė, Laimonas Tapinas, and Živilė Pipinytė. The paper aims to build on these early debates and develop a new interpretation of the notion of national cinema, offer its contemporary historiography with the pluralist understanding of the notion, and therefore ask the following series of questions: is it only the cultural texts about the host country that can be considered ‘national’? does ‘nationality’ depend on the nationality of the artist? what criteria determine the value and significance of cinema? is it just the films with high artistic quality that are worthy of our attention? how about other factors that determine the culture of cinema (audience, distribution, screening)? how does the integration of these factors change our understanding of ‘national cinema’? The paper addresses these questions in three parts. In the first one, I use key authors (Andrew Higson, John Hill, and Stephen Croft) to discuss the development of the notion of ‘national cinema’ while paying more attention to its modern interpretation due to its relevance to the contemporary cinema theory. Keywords: history of cinema, early cinema, postcolonialism. [From the publication]

• Early cinema in Lithuania: the emergence of a cultural tradition / Juozapas Paškauskas. Meno istorija ir kritika. 2022, 18, p. 134-146.
• Kinas sovietų Lietuvoje: sistema, filmai, režisieriai / Anna Mikonis-Railienė, Lina Kaminskaitė-Jančorienė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2015. 575 p.
• Kinematografinė kultūra Lietuvoje, 1926-1944 m.: tarp pramogos ir ideologijos : disertacija / Audrius Dambrauskas. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2020. 368 p.
• Nuožmi taika: žlugusių režimų fotografija dokumentiniame kine / Natalija Arlauskaitė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2020. 333 p.
• Politinis lūžis ekrane: (po)komunistinė transformacija Lietuvos dokumentiniame kine, videokronikoje ir televizijoje / Anna Mikonis-Railienė, Renata Šukaitytė, Mantas Martišius, Renata Stonytė ; sudarė Anna Mikonis-Railienė, Renata Šukaitytė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2020. 373 p.
• Žiūrėti į žiūrintįjį : kinas ir prievarta / Nerijus Milerius. Vilnius : Jonas ir Jokūbas, 2018. 302 p.