Moterų dailės ugdymas pagal Stasę Gudonytę-Bizokienę: asmenybė kaip istorijų šaltinis

LTStraipsnio tikslas – pristatyti pedagogės ir privačios mokyklos savininkės Stasės Gudonytės-Bizokienės (1896–1943) veiklą tarpukario dailės švietimo (konkrečiai – moterų ugdymo) srityje, apibūdinti jos nuveiktų darbų svarbą to laikotarpio Lietuvos pedagogikos ir kultūros kontekste. Remiantis archyviniais dokumentais ir šeimos narių prisiminimais, pasitelkus kompleksiškai taikomą istorinę-kultūrinę, socialinę ir faktografinę metodologiją, siekiama rekonstruoti mokyklos steigėjos įtaką kultūriniams procesams. Tai ne tik atvejo studija, bet ir bandymas per gyvenimo viešumon patekusios asmenybės veiklą atkurti svarbius praeities dailės ir kultūros įvykius. Reikšminiai žodžiai: Stasė Gudonytė-Bizokienė, Kauno moterų dailės darbų mokykla, tarpukario moterų švietimas, dailiųjų amatų ugdymas, tarpukario Kauno mada. [Iš leidinio]

ENThe paper overviews the history of the privately owned Kaunas Women’s Arts and Crafts School (1927–1940), established by the craftswoman Stasė Gudonytė-Biziokienė (1896–1943). Her work is analysed in the context of the interwar arts and crafts education. The school was continuing the tradition of women’s crafts education that formed in the 2nd half of the 19th century. Being part of the interwar elite, Gudonytė-Bizokienė, was considered one of the founders of Lithuanian high fashion. During the period of 1935-1936, the school introduced three additional courses: hat making, women’s fashion, and children’s clothing design and tailoring. The paper uses archival material and memories of family members to present the biography of Gudonytė-Bizokienė. The paper also describes the school with its educational aims, structure, institutional reforms of 1935, and its curriculum. The paper overviews the remaining samples of the students’ work that reflect the interwar ideals of a cosy home space, and feature a mix of art deco and modernised folk style. The significance of the school is demonstrated by tracing the careers of its graduates in the general context of arts and crafts education of the time. Apart from Kaunas Art School and Dotnuva Academy of Agriculture (1924–1945), Kaunas Women’s Arts and Crafts School was the only higher education establishment with speciality in arts. The school’s aims matched the Lithuanian demands. Gudonytė-Bizokienė’s tailoring courses were on par with the educational programs of the notable tailors of the interwar Kaunas.The paper concludes that it was the artistic crafts that Gudonytė-Bizokienė saw as her main goal, while the fashion salons were only an appendage to her educational work. Crafts education was credited with a higher status in the Lithuanian schools of vocational education. However small, the group of the school’s graduates that the research was able to identify demonstrates excellent professional skills and readiness to work in the sphere of crafts education. Keywords: Stasė Gudonytė-Bizokienė, Kaunas Women’s Arts and Crafts School, women’s education during the interwar period, crafts education, fashion in the interwar Kaunas. [From the publication]

• Dailė ir valstybė : dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918-1940 / Giedrė Jankevičiūtė. Kaunas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2003. 303 p.
• Dailininkas ar amatininkas? Menininkai ir dailiųjų amatų sąjūdis Lietuvoje / Lijana Šatavičiūtė. Kultūrologija. 2007, t. 15, p. 244-272.
• Jono Prapuolenio dirbtuvės veikla 1932-1934 metais / Lijana Šatavičiutė. Menotyra. 2000, Nr. 4 (21), p. 33-39.
• Mažosios istorijos: dar kartą apie taikomosios dailės ugdymą tarpukario Lietuvoje / Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2024, t. 112, p. 174-205.
• Siuvimo amato mokymas : kursai ir amatų mokyklos Kaune 1926–1940 m / Lija Janauskienė. Kauno istorijos metraštis. 2007, 8, p. 307-320.
• Tarp praeities ir ateities: tradicijos ir naujovės tarpukario Lietuvos dailiųjų amatų edukacijos sistemoje / Lijana Šatavičiūtė. Vakarykščio pasaulio atgarsiai / sudarytojai Margarita Matulytė, Romualdas Juzefovičius, Rimantas Balsys. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2018. P. 184-195, 378.