LTStraipsnyje aptariamas pirmasis Lietuvos dailės istorijos veikalas – profesoriaus, grafiko ir meno tyrinėtojo Juozapo Saunderso pranešimas apie dailininką Simoną Čechavičių, perskaitytas Vilniaus universitete 1815-ųjų lapkritį. Jis, pavadintas „Žinios apie Simono Čechavičiaus gyvenimą ir darbus“, laikomas dailės istorijos LDK tyrimų pradžia. Kaip ir XVI a. išleistuose italų dailininko, architekto ir pirmojo meno istoriko Giorgio Vasario "Žymiausių tapytojų, skulptorių ir architektų gyvenimuose", tapusiuose dailės istorijos tyrimų pirmavaizdžiu, Juozapas Saundersas savo pranešimu priminė apie užmarštin nugrimzdusį tapytoją, sukūrusį portretų ir religinių paveikslų, išryškino jo nuopelnus ir atskleidė menininko talentą. Vazariškosios tradicijos pavyzdžiu autorius savo pranešime siekė aptarti ne tik dailininko Čechavičiaus darbus, bet ir patį jo portretą – charakterį, požiūrį į kūrybą ir meną. Kaip ir Vasaris, Saundersas atkreipė dėmesį į menininko sielą, dorą, krikščionišką moralę, pabrėždamas jų įtaką kūrėjui. Pirmasis menotyrininkas Lietuvos istorijoje savo straipsnį iliustravo filosofinėmis mintimis apie meno bei menininko svarbą visuomenėje sekdamas savo pirmtako pėdomis. Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti Vasario suformuotos menininko biografijos užrašymo tradicijos įtaką, jos netiesiogiai suformuluotus meno istorijos principus, meno vertinimo kriterijus, kurie regimai atsispindi Saunderso pranešime apie Čechavičių. Reikšminiai žodžiai: dailės istoriografija LDK, virtus, pirmavaizdis, įamžinimas, menininko portretas. [Iš leidinio]
ENThe article discusses the first Lithuanian art historical publication by proffessor and art historian Joseph Saunders, who read it in Vilnius University in November 1815. The article titled “Knowledge about Szymon Czechovicz’s Life and Creations” is considered to be the beginning of historiographical research in the Grand Duchy of Lithuania. Similarly to the first art historian Giorgio Vasari and his “Lives of the Most Eminent Painters, Sculptors, and Architects” (published in 1550), Saunders reminds his readers of a forgotten painter (who made multiple portraits and religious scenes), and underlines his accomplishments and talent. Following the Vasarian tradition, Saunders brings attention to Czechovicz’s life, his character, and his approach to art. Much like Vasari, Saunders is interested in the artist’s soul, virtues and morale, and is emphasizing their importance in his philosophic reflections about art and artists. By comparing Saunders’ article with the scheme of the “Lives” by Vasari, the paper suggests that Vasari could have been a model art historian, and argues that his methods of analysis were applied by Saunders in the 19th century. Keywords: historiography of art, the Grand Duchy of Lithuania, virtus, originary image, memorialisation, artist’s portrait. [From the publication]