Vilniaus, kaip gailestingumo ir piligrimystės miesto, tapatybė

LTŠiame straipsnyje siekiama atskleisti Vilniaus, kaip piligrimystės ir gailestingumo miesto, tapatybę, kuri glaudžiai susijusi su Vilniaus senamiesčio kultūriniu ir religiniu paveldu. Pagrindinė tyrimo tema – kaip panaudoti ir tvariai tvarkyti religinį paveldą šių dienų Vilniuje? Tyrimo šaltinis – etnografinio lauko tyrimų medžiaga, autorės surinkta 2018–2022 m. Vilniuje, taip pat turizmo firmų tinklalapiai, Vilniaus dienraščiai, s. Faustinos Kovalskos dienoraštis. Tyrimas atskleidė, kad kultūrinio ir religinio paveldo tvarus pritaikymas miesto erdvėse – svarbi priemonė, padedanti miestelėnams, piligrimams ar miesto svečiams išgyventi autentiškas patirtis, pažinti miesto kultūrinį, religinį, istorinį paveldą bei įgyti naujų žinių apie miesto tapatybę. Vilniaus miesto kultūrinis ir religinis paveldas gali tapti reikšmingu indėliu kuriant bendrą Europos miestų tapatybę. Vienas būdų siekiant sukurti savitą miesto tapatybę – naudoti religinį ir kultūrinį paveldą pasitelkus pasakojimus apie miesto religines vietas ir šio miesto šventuosius. Kitas būdas – religinio paveldo žinias kūrybiškai pritaikyti turizmo sektoriuje siekiant sukurti autentišką ir unikalią religinių vietų atmosferą. Raktažodžiai: Vilnius, kultūrinis ir religinis paveldas, miesto tapatybė, Europos miestas. [Iš leidinio]

ENThis article focuses on the identity of Vilnius as a city of pilgrimage and mercy, which is closely related to the cultural and religious heritage of the old town of Vilnius. The main problem in this research is the use and sustainable management of religious heritage in modern Vilnius. The main sources for the article are ethnographic fieldwork materials collected by the author in Vilnius in 2018–2022, the websites of tourism companies, the daily newspapers and the diary of St. Faustina Kowałska. The study reveals that the sustainable adaptation of cultural and religious heritage in urban spaces is an important tool which models the authentic experience of city-dwellers, pilgrims, and city guests, as well as acquainting them with the cultural, religious, and historical heritage of Vilnius and providing them with knowledge about the city’s identity. Vilnius’s cultural and religious heritage could have a significant role in the creation of a common identity for all European cities. One way of creating a distinctive city identity is to combine cultural and religious heritage with unique narratives about local religious sites and the saints of a particular city. Alternatively, knowledge of religious heritage can be used to develop the authentic and unique atmosphere of religious sites. Keywords: Vilnius, cultural and religious heritage, urban identity, European cities. [From the publication]

• Pilietinio pasipriešinimo motyvai Kanuto Rusecko kūryboje / Vaida Ragėnaitė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2017, t. 85, p. 29-45.
• Vilniaus miesto centrinės dalies vizualinio identiteto apsaugos prioritetai / Zigmas Daunora. Urbanistika ir architektūra. 2003, t. 27, Nr. 1, p. 12-23.