Arvydo Šliogerio "lietuviškosios" Būties paieškos tapyboje

LTŠiame straipsnyje analizuojama Arvydo Šliogerio Būties paieška tapyboje. Teigiama, kad nors Šliogerio pagrindinėje meno filosofijos knygoje "Daiktas ir menas" pasirinktas prancūzų tapytojo Paulio Cézanne’o paveikslas "Didžioji pušis", vis dėlto pats filosofas yra labai lietuviškas, jo mąstymas, teorinė žiūra persismelkusi lietuviška dvasia bei pasaulėjauta. Tai itin aiškiai matyti iš to, kaip jis interpretuoja Čiurlionio "Žalčio sonatos" paveikslus, žalčio viziją. Žaltys, kuris taip sakralizuojamas pagoniškoje Dzūkijos krašto tradicijoje, susyja ir su Šliogerio filotopija Dzūkijoje. Kultūriniu požiūriu tai labai toli nuo prancūziškojo Provanso regiono. Tekste taip pat bandoma aiškintis, kodėl Šliogeris nepasirinko jūrinės tematikos tapyboje. Juk Būties atverčių galima rasti ir dramatiškos audros blaškomo burlaivio tapyboje. Atsisakydamas ieškoti Būties jūrinėje tapyboje, rinkdamasis pietų Lietuvą kaip įkvėpimo regioną, jis akivaizdžiai pasirenka subjektyviai, žvelgdamas pro savojo „aš“ prizmę. Bet tikriausiai kitaip ir neįmanoma. Juk filotopija, kaip tokia, neišvengiamai presuponuoja subjektyvumą. Raktažodžiai: Būtis, žaltys, pušis, meno filosofija. [Iš leidinio]

ENIn this article the author analyzes the search for Being in art according to Arvydas Šliogeris. Although Šliogeris selected the picture of "The Great Pine tree" painted by Paul Cézanne for his art philosophy – we see that in the book "The Thing and Art" – the philosopher himself is very Lithuanian, his thinking and his theoretical worldview is permeated with Lithuanian spirit. It is especially clear when he interprets Čiurlionis’ paintings titled "Sonata of the Grass Snake", the vision of the Grass Snake. A Grass Snake, who is sacred in the pagan tradition in Southern part of Lithuania called Dzūkija, is interconnected with Šliogeris’ philotopia in Dzūkija region. From the cultural point of view, it is far away from French region of Provence, which was the inspiration for Cézanne. The article also analyzes why Šliogeris did not choose the sea theme in painting. After all, the openings of Being could be found in the painting of dramatically stormy sea with a sail ship tipping over the waves. By refusing to search for Being in sea paintings, and instead opting for the region of Southern Lithuania, he evidently makes a subjective selection, looking at the world through the prism of the self “I“. It is, owever, impossible otherwise. After all, philotopia as such, inevitably presuposes subjectivity. Keywords: Being, grass snake, pine tree, art philosophy. [From the publication]

• Apie Arvydo Šliogerio bulvę ir fotografiją : recenzija / Viktorija Daujotytė. Metai. 2010, Nr. 5-6, p. 165-169.
• Bulvės metafizika : iš filosofo dienoraščių / Arvydas Šliogeris. Vilnius : Apostrofa, 2010. 274 p.
• Būtis ir pasaulis: tyliojo gyvenimo fragmenta / Arvydas Šliogeris. Vilnius : Margi raštai, 2006. 555 p.
• Mįslingas M. K. Čiurlionio simbolių ir metaforų pasaulis / Antanas Andrijauskas. Sovijus. Tarpdalykiniai kultūros tyrimai. 2021, t. 9, Nr. 1, p. 158-183.
• Pasaulis bulvės akutėmis : recenzija / Naglis Kardelis. Problemos. 2010, t. 78, p. 183-188.