Lietuvos ir Rusios kronikos mąstymo paradigma vėlyvaisiais viduramžiais

LTStraipsnyje analizuojami Lietuvos, Baltarusios, Kijevo Rusios ideologinis kontekstas, istorinė misija ir paradigminiai bruožai bei jų metraščiai, kuriuos suformavo vėlyvaisiais viduramžiais rašyti memuarai. Akcentuojama kronikų istorinė misija ir jų suvokimas to meto socialinėje erdvėje. Straipsnyje nagrinėjami antropologinio literatūros raidos Lietuvos Rusios valstybėje supratimo pokyčiai. Taip pat akcentuojamas šiuolaikinis požiūris į Vakarų Rusios kronikų vaidmenį vėlyvųjų viduramžių Europos kultūroje ir literatūroje. Nustatomi pagrindiniai dominuojantys tekstų bruožai, kurie prisidėjo prie rusėniško diskurso integracijos į kultūrinę erdvę. Šiame darbe nagrinėjama vėlyvųjų viduramžių literatūra, stiliai, žanrai, dvasinės ir estetinės dominantės, religiniai mąstymo vektoriai. Pabrėžiamas baltarusių-lietuvių kronikų vaidmuo Lietuvos Rusios valstybės tautinių, politinių ir kultūrinių linijų formavimosi procese. Metraštinio mąstymo paradigma apibrėžiama kaip sistema, atliekanti socialines-politines, istorines, kultūrines-literatūrines, menines ir estetines funkcijas. Politinis Lietuvos vaidmuo ir kultūrinė Rusios dominantė darniai siejamos. Vėlyvaisiais viduramžiais Baltarusios ir Lietuvos metraščiai ir Trumpasis Kijevo metraštis tapo Rusios metraščio tęsiniu. Juose atsiskleidžia literatūrinė ir socialinė-istorinė tradicija, Rusios, kuri tuo metu buvo Lietuvos Rusios valstybės dalis, suvokimas kaip Kijevo Rusios valstybės ir naujai sukurtos jos dalies palikimas. Raktažodžiai: Vakarų Rusios metraščiai, vėlyvieji viduramžiai, Lietuvos Rusios valstybė, diskursas. [Iš leidinio]

ENThis article is devoted to the analysis of the ideological context, historical mission and paradigm features of Lithuania, Belarus, Kyiv Rus, and their chronicles, which were formed by the memoirs written in the Late Middle Ages. The emphasis is made on the historical mission of chronicles and their reception in the social space of the era. The article examines the changes in anthropological understanding regarding the development of literature in Lithuanian-Ruthenian state. It also focuses on the modern vision of the role of Western Ruthenian chronicles in the development of late medieval European culture and literature. The main dominant features of the texts that contributed to the integration of the Ruthenian discourse into the cultural space are determined. The literature of the Late Middle Ages, styles, genres, spiritual and aesthetic dominants, religious vectors of thinking, have been studied in this work. The role of the BelarusianLithuanian Chronicles in the process of formation of national, political and cultural lines of the LithuanianRuthenian state is highlighted. The paradigm of annalistic thinking is defined as the system performing socio-political, historical, cultural-literary, artistic, and aesthetic functions. The political role of Lithuania and cultural dominant of Rus are harmoniously synthesized. During the Late Middle Ages, the BelarusLithuanian Chronicles and the Short Kyiv Chronicle became the continuation of the Ruthenian Chronicle. They show a literary and social-historical tradition, an awareness of Ruthenian, which at that time was part of the Lithuanian-Ruthenian state, as a legacy of the state of Kievan Rus and the newly created part of it. Keywords: Western Ruthenian chronicles, Late Middle Ages, Lithuanian Ruthenian State, discourse. [From the publication]