Daugiabučių funkcinės struktūros raida Lietuvoje

• VGTU talpykla: knygos tekstas

LTAtsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje itin dinamišką gyvenamųjų namų ir daugiabučių statybos plėtrą, tampa itin aktualu įvairiais aspektais išanalizuoti Lietuvos daugiabučių sandarą, funkcinę jų struktūrą bei esminių savybių raidą istoriniu aspektu. Taip pat labai svarbu atskleisti dabartiniu nepriklausomos Lietuvos periodu vykstančius radikalius daugiabučių transformacijos procesus. Antra vertus, šiandienos gyventojų poreikius optimaliau atitinkančių daugiabučių plano funkcinių schemų sprendinių paieškos taptų kryptingesnės ir vaisingesnės, jei būtų grindžiamos šią problemą atskleidžiančiais mokslinės analizės duomenimis. Daugelyje Europos valstybių daugiabučių namų projektavimui bei jų sandaros tobulinimui skiriama daug dėmesio. Ten naujausios tendencijos ir raidos procesai atskleidžiami mokslinėse studijose ir aptariami specialiuose leidiniuose. Lietuvoje tokio pobūdžio tyrimų nuo seno tėra atlikta vos keletas. Tačiau juose nėra giliau nagrinėta funkcinių daugiabučių namų struktūrų ir platesnių sociokultūrinių veiksnių poveikio atskleidimo. Lietuvos daugiabučiai, ketvirtajame dešimtmetyje atitikę tuometinius analogus Vakarų Europos valstybėse, sovietmečiu patyrė stiprias deformacijas. Gyvenamasis būstas tapo anonimiškas, projektuotas pagal politiškai ideologizuotus normatyvus. Tačiau, atgavus nepriklausomybę, paskutiniame amžiaus dešimtmetyje vėl radikaliai pasikeitus politinei ir sociokultūrinei situacijai, pastebimi itin spartūs gyvenamųjų namų ir daugiabučių projektavimo pokyčiai. Projektuotojams keliami nauji uždaviniai: tampa svarbus butų išdėstymas siekiant kuo labiau tenkinti konkrečius gyventojų interesus. Sovietiniais pokario metais pagrindinė daugiabučių paskirtis buvo aprūpinti žmones minimaliu gyvenamuoju plotu.Šiandienos daugiabučiame name siekiama patenkinti kuo daugiau poreikių. Daugiabučio namo struktūrą lemia erdvinis butų ir pagalbinių funkcinių struktūrų išdėstymo principas, kuriam įtaką daro ekonominiai, socialiniai, technologiniai ir estetiniai veiksniai. Funkcinę daugiabučio schemą lemia kiekybiniai butų parametrai ir tai, kaip išdėstyti komunikacijų bei inžineriniai elementai. Visi išvardyti veiksniai integruojasi į vientisą struktūrą. Bendrą žmogaus gyvenimo ciklą sudaro namų ūkis, individualūs užsiėmimai, uždarumo poreikis, poilsis, darbas (Раппапорт 1990: 175). Tuo remiantis būsto plotas dalijamas į patalpas, o jų grupavimas turi užtikrinti patogius funkcinius ryšius. Tokiu pat būdu grindžiamas gyvenamosios erdvės dalijimas ne tik į patalpas, bet ir patalpų skaidymas į funkcines zonas. Būsto elementų tarpusavio ryšiai turi įtakos tiek gyvenimo procesų organizavimui, tiek jų vyksmui erdvėje bei laike. Todėl gyvenamojo būsto sandaros ir kaitos tyrimas glaudžiai siejasi tiek su fiziniais, tiek su emociniais bei dvasiniais žmogaus poreikiais. Žvelgiant į žmogaus gyvenamąją erdvę ne vien materialiąja prasme, susiduriama ir su politine, ekonomine, kultūrine bei metafizine būties sfera. Gyvenamojo būsto struktūros nagrinėjimas leidžia geriau suvokti sociumą ir kultūrinę miesto plotmę [...]. [Iš Įvado]

EN[...] The subject matter of this monograph is the analysis of functional structure of residential housing and its typological transformations, disclosure of housing evolvement trends and causalities. The concept of "housing" in this work implies a flat space in an apartment building. Our aim is to explore one of the essential factors defining the functional structure of the multi-apartment layout, i.e. vertical and horizontal relations between flats, as well as between premises present in a flat. Among other things, the work analyzes the changes in organization of the aforementioned relations throughout the 20th century. More detailed analysis of apartment building layout development and its comparison to processes beyond the Lithuanian boundaries is of extreme importance to the theory and practice of contemporary Lithuanian architecture. The key focus in this research is on the functional structure of apartment buildings and flats present therein, as well as its transformations from 1900-ies to 2005. While in architectural theory of our country, such information is quite dissipated and mostly of the declarative character. Lithuanian sources especially lack the analysis on specific design projects, review of the present-day situation and comparisons with relevant foreign practices, as well as studies of internal and external causes, etc. Prof. J. Vanagas tackles sociological – urbanistic aspects of urban residential environment formation. N. Lukšionytė-Tolvaišienė has made a significant analysis from the point of view of art studies on residential houses in Vilnius, Kaunas and Klaipėda at the beginning of the 20th century, more concentrating on their historical and stylistic aspects.Speaking about earlier studies on by J. Peras published in 1958 also tackles the issues of design and arrangement of this type of residential buildings. General modern history of architecture is surveyed in conceptual articles by Prof. R. Buivydas. Besides other things, the articles published in the Archiforma Magazine, 1999, also include discussions on the issues of residential housing development. In different popular science publications of the 20th century, articles by Prof. A. Mačiulis on the new Vilnius architecture of 1919–1939 may be found. Prof. J. Bučas has analyzed the complex of Secession architecture in Vilnius, the colony of residential houses in Lukiškių Street. Ms. J. Kančienė has also performed a great research work on apartment buildings in Kaunas, within the interwar period. In review of works analyzing the development of the Soviet period architecture, we have to mention such works as Architektas Vytautas Edmundas Čekanauskas (Architect Vytautas Edmundas Čekanauskas), the study by E. Budreika, Miestotvarka: (vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams) (Town Management. Textbook for University Students) and Architektūros Kryptys Užsienyje (Foreign Trends in Architecture) by J. Minkevičius. In conclusion of scientific researches made in the field of Lithuanian architecture, residential housing area, we have to point out that such research is just in the process of formation.We can just state that the subject chosen for the present monograph is relevant and timely. In foreign studies several key categories of works can be distinguished: exploration works attributable to normative literature of functional layout structure (cornerstone works by W. Gropius and H. Bayer, Le Corbusier, E. Neufert and others), and surveys related to art criticism, aimed at systematization and summarizing of problems of residential housing functional structur(these are studies by historians S. Gideon, W. Curtis, K. Frampton examining the problems of residential architecture). The most advanced research in the area of residential building has been performed in Technological University of Zurich, Switzerland. Kaisersrot research project developed by the ETHZ aims at optimization of design of apartment buildings by the means of software and artificial intelligence. Within the most advanced experimental research on residential houses and interior space of residential houses significant also are the scientific works by Spaniard Architecture Theorist M. Gauza. Publications, essays and articles on the problems of residential architecture in Holland by Dutch scientists A. Betsky and M. Willinge are also worth mentioning. British architectural critic Lucy Bullivant has published many publications on the design practice of residential housing and apartment buildings. A special attention has to be paid to analyses and transformation studies of residential housing in some German, Swiss and Austrian regions performed by Swiss Professor W. Stamm-Teske. The studies prepared by the Professor, such as Preiswerter Wohnungsbau in Österreich, Preiswerter Wohnungsbau in den Niederlanden 1993–1998, and Preiswerter Wohnungsbau, 1990–1996 eine Projektauswahl Deutschland, tackles upon the design and construction issues of economical blocks of flats [...]. [From the publication]