Inovatyvūs regeneravimo metodai ir jų modeliavimas: Panemunės pilis

• Jurevičienė, Jūratė
• Burinskienė, Marija
• Genytė, Inga
• Šiupšinskas, Giedrius
• Kalibatas, Darius

LTMonografijoje pateikiami grupės VGTU mokslininkų 2012-2014 m. vykdyto Lietuvos mokslo tarybos remto projekto "Inovatyvūs architektūros paveldo regeneravimo metodai: Panemunės pilys" tyrimai ir rezultatai, metodikos siūlymai, padėsiantys atskleisti mūro architektūros kultūros paveldo objektų tvarkybos bei pritaikymo problemas ir pasiūlyti veiksmingus šiuolaikinius jų sprendimo būdus. Nagrinėdami Panemunės (vad. Vytėnų, Gelgaudų), Raudonės ir Raudondvario pilis, autoriai parengė atskirų tyrimo sričių metodikos gaires, kurios gali būti naudojamos ieškant būdų, kaip tiksliai įvertinti ir racionaliai regeneruoti kitus mūro architektūros paveldo objektus. Tarpdalykinė atlikto tyrimo metodika yra įsitvirtinusi kaip veiksminga vertinant sudėtingus architektūros paveldo objektus, statinių kompleksus ir vietoves, ieškant geriausių jų pertvarkos optimizavimo sprendinių. Leidinyje pateikiamas tyrimas praplečia ir konkretina 2014 m. išleistoje mokslo studijoje pristatytą Panemunės arealo (Nemuno slėnio dešiniojo kranto tarp Raudondvario ir Jurbarko) mūro pilių regeneravimo problemas lemiančių veiksnių analizę. Šioje monografijoje daugiausia dėmesio skirta Panemunės piliai - ji ryškiausiai reprezentuoja ilgalaikę raidą patyrusio architektūros paveldo objekto, daugiasluoksnio savo kultūrinės vertės aspektais, regeneravimo problemas. Regeneravimo problemų požiūriu pasirinktas reprezentatyvus pastatas, kurio vertinimais remiantis modeliuoti pastato vaidmens kraštovaizdyje, jo kultūrinės vertės išsaugojimo, paskirties ir šildymo sistemos parinkimo bei išorės atitvarinių konstrukcijų apšiltinimo būdai.Pritaikius ekspertinį metodą pasirinktas Panemunės pilies pietinis korpusas, kuris šiuo metu tik iš dalies atstatytas ir šildymo sistema galutinai nėra parinkta, o atnaujinamas jis bus antrajame rekonstrukcijos etape 2014-2020 m. Autorių tikslas nebuvo parengti konkrečius siūlymus, kaip turėtų būti tvarkomi, naudojami ir prižiūrimi analizuoti pilių kompleksai. Atstovaudami menotyros, socialiniams ir technologijų mokslams autoriai aktualias problemas nagrinėjo skirtingais, tačiau tarpusavyje susietais ir bendro tikslo kryptimi vedančiais aspektais: kultūrinio kraštovaizdžio, susisiekimo infrastruktūros, pastatų architektūros, inžinerinių sistemų ir išorinių atitvarinių konstrukcijų regeneravimo sprendinių [...]. [Iš Įvado]

ENThe monograph introduces the research material and methodological proposals developed by a group of VGTU scientists during the period 2012-2014 in the framework of the project "Innovative regeneration methods of architectural heritage: Panemunė castles" sponsored by the Research Council of Lithuania. The project was dedicated to the problems of management and usability options of cultural heritage objects that represent brick architecture. In addition, it aimed to suggest effective up-to-date approaches to resolution of these problems. The researches of Panemunė Castle (also known as Vytėnai Castle or Gelgaudai Castle), Raudonė Castle and Raudondvaris Castle resulted in the development of methodological guidelines for different study areas. These guidelines can be used for the search of methods that would lead to exact estimation and rational regeneration of other cultural heritage objects attributed to brick architecture. The effectiveness of the interdisciplinary methodology presented in the study has already been proven in assessing complicated architectural heritage objects, building complexes and sites in search of best optimisation solutions for their transformation.The research introduced in this monograph extends forward and specifies the analysis of factors influencing the regeneration problems of brick castles situated in the Panemunė area (on the right bank of the River Nemunas, between Raudondvaris and Jurbarkas), introduced in the published scientific study of 2014. This monograph specifically focuses on Panemunė Castle, which represents the most intense regeneration problems particular to an architectural heritage object that experienced the strongest long-term development from the viewpoint of multi-layered aspects of its cultural value. In terms of regeneration problems, a representative building has been selected and, basing on its estimations, different approaches of the role of the building in the landscape, preservation of its cultural value, selection of building purpose, selection of heating system and insulation of constructions of the external partitions were modelled. With the help of the expert method, the southern wing of Panemunė Castle has been chosen for research as this is the only partially restored building without the selected heating system. Its renovation will take place in the second phase of the reconstruction during the period 2014-2020. The authors had no aim to develop particular and specific proposals on the management, maintenance and operation of researched castles. As representatives of art history, social and technology sciences, the authors have examined the given problems in different but interconnected areas leading to one common aim: opinions and answers regarding reasonable solutions for regeneration of cultural landscape, transport infrastructure, architecture, engineering systems and external constructions [...]. [Extract, p. 10]

• Menotyra / Arts
• Istorija / History