Lietuvos vietovių identiteto panaudojimas jų darniam vystymui

• Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas: knygos tekstas

• Ribašauskienė, Erika
• Šalengaitė, Diana

LTTeritorinis klausimas yra vienas pagrindinių ES struktūrinės politikos aspektų, kuris akcentuoja būtinybę strateginio planavimo procese atsižvelgti į vietovių privalumus, fizinį, žmogiškąjį ir socialinį kapitalą bei gamtinius išteklius. Taip pat vis dažniau pripažįstama, kad reikia skatinti tiesiogiai su plėtros procesu susijusių skirtingų valdžios lygmenų, organizacijų bei žmonių bendradarbiavimą, dialogą ir partnerystę tarp vietinių veikėjų. Europos Komisijos komunikate - Žaliojoje knygoje dėl teritorinės sanglaudos - gvildenamas klausimas, kaip teritorinę įvairovę paversti privalumu. Teritorinė sanglauda traktuojama kaip visų ES vietovių darnaus vystymosi užtikrinimas ir siekis, kad jų gyventojai kuo geriau išnaudotų vietines ypatybes. Iš esmės tai būdas įvairovę paversti pranašumu, naudingu darniam visos ES vystymuisi. Juolab, kad vietovių konkurencingumas vis labiau priklauso nuo jos veikėjų gebėjimo kuo geriau panaudoti visus vietinius privalumus. Teritorinis, o ne sektorinis požiūris į vietovių raidą sudaro LEADER pagrindą, kuris apibūdinamas kaip endogeninės kaimo plėtros metodas, leidžiantis kaimo plėtros politikoje vyrauti teritoriniam aspektui. Kintant kaimo vaidmeniui, vienodėjant kultūriniams kontekstams, vietovių identiteto kūrimas ir puoselėjimas įgyja ypatingą reikšmę kaip atpažinimo elementas, atskleidžiantis ir pabrėžiantis vietinius išskirtinumus bei privalumus, teigiamai veikiantis konkurencingumą bei patrauklumą, gyventojų gyvenimo kokybę.Lietuvoje veikia 51 vietos veiklos grupė (VVG), kurių pastangomis kiekvienoje kaimo vietovėje yra diegiamos vietos plėtros strategijos. Siekiant įvertinti šios veiklos veiksmingumą bei formuluojant LEADER funkcijas ateities kaimo politikoje (po 2014 m.), tikslinga tirti, ar Lietuvoje LEADER metodas, panaudodamas vietovių identitetą kaip labai perspektyvų vietinį plėtros išteklių, kuria pridėtinę vertę. Studijoje pateiktas vietovės identiteto ir jos vystymosi sąveikos teorinis pagrindimas: išnagrinėta vietovės identiteto sąvoka jos vystymosi kontekste ir sukurta vietovės identiteto ir jos vystymosi sąveikos vertinimo sistema; išanalizuota LEADER įgyvendinimo genezė ES ir Lietuvos patirtis įgyvendinant LEADER principus; remiantis parengta vietovės identiteto ir jos vystymosi sąveikos vertinimo sistema įvertintas LEADER įgyvendinimas Lietuvoje 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, panaudojant vietovių identitetą. Tam tikslui įvertintos visų VVG vietos plėtros strategijos. Parengtos išvados ir pasiūlymai. Raktažodžiai: vietovės identitetas, vietovės plėtra, LEADER, vietos veiklos grupė, vietos plėtros strategija, kaimo plėtros politika, tvari plėtra. [Iš leidinio]

ENThe territorial issue is one of the key aspects of EU structural policy, which emphasizes the need for a strategic planning process to take advantage of the location, physical, human and social capital and natural resources. It is also increasingly recognized the need to promote cooperation of different levels of government, organizations and people, as well as dialogue and partnership between local actors, directly linked to the enlargement process. European Commission Communication - The Green Paper on territorial cohesion - addressed a question to the territorial diversity converting into strength. Territorial cohesion is seen as the promotion of sustainable development of all areas of the EU and as the objective for the inhabitants to make the best use of the local characteristics. In essence, this is a means of converting diversity into an advantage, which is useful for sustainable development across the EU. Especially, given the fact that local competitiveness increasingly depends on its actors' ability to make better use of their local advantages. Territorial rather than sectoral position on local development is the core principal of the LEADER method, which is defined as an endogenous approach to rural development, allowing the domination of territorial dimension in the rural development policy. The changing role of the rural areas as well as diminishing differences between cultural contexts induce the development and fostering of local identity, which is gaining a special significance as an identifying element, finding and highlighting the local uniqueness and benefits, acting positively on the competitiveness, attractiveness, and quality of life.In Lithuania 51 local action groups (LAGs) have introduced local development strategies in each rural area. In order to assess their effectiveness and formulate objectives for the LEADER in the future rural policy (after 2014), it is appropriate to investigate whether LEADER method produces any added value in Lithuania by using local identity as a very promising resource for local development. The study presents a theoretical justification of the interaction of local identity and local development. The concept of local identity was examined in the context of local development and the system, assessing the interaction of local identity and local development, was designed. The study also analyzed the genesis of the LEADER implementation in the EU together with Lithuania's experience in implementing main principles of the LEADER. The implementation of the LEADER in Lithuania during 2007-2013 programming period was assessed applying earlier designed evaluation system to the local development strategies prepared by LAGs. Key words: local identity, local development, LEADER, local action group, local development strategy, rural development policy, sustainable development. [From the publication]