LTŽinių visuomenėje žmogus, jo gebėjimai, žinios, sveikata tampa svarbesni už gamtos ar žmonių sukauptą materialųjį turtą. Nuo to, kokiu žmogiškuoju kapitalu disponuoja individai, priklauso paties individo, organizacijos, regiono ir valstybės konkurencingumas, plėtra, darnus vystymasis. Jo kiekis ir kokybė lemia šalies ar jos regiono vystymąsi. Todėl mokslininkai siekia išmatuoti žmogiškąjį kapitalą, apibrėžti jį apibūdinančius rodiklius. Lietuvoje žmogiškasis kapitalas socialinių ir kitų mokslų atstovų daugiau nagrinėjamas organizacijos lygmeniu. Regionų, miesto ir kaimo lygmeniu žmogiškasis kapitalas analizuotas nedaug. Svarbu ne tik žmogiškasis kapitalas, jo apimtis ir dinamika, bet ir tai, kaip jis veikia šalies ar regiono socialinį klimatą. Darbo tikslas – nustatyti ryšį tarp regiono kaimiškumo ir regiono žmogiškojo kapitalo dydžio. Įgyvendinant šį tikslą, buvo sprendžiami tokie uždaviniai: 1. išanalizuoti žmogiškojo kapitalo sąvokos turinį užsienio ir Lietuvos mokslininkų darbuose; 2. suformuoti rodiklių rinkinį, tinkamą žmogiškajam kapitalui matuoti regioniniu lygmeniu; 3. identifikuoti žmogiškojo kapitalo raidos Lietuvos regionuose, atsižvelgiant į jų kaimiškumą, tendencijas. Apibendrinus įvairių šalių mokslininkų darbų žmogiškojo kapitalo tematika gerąją patirtį, buvo parengtas Lietuvos regionų žmogiškajam kapitalui vertinti rodiklių rinkinys, kurio pagrindu atlikti žmogiškojo kapitalo, jo panaudojimo ir poveikio regiono socialiniam kapitalui tyrimai. Regionai buvo išskirti remiantis EBPO kaimiškų regionų klasifikavimo principu.Žmogiškojo kapitalo analizė Lietuvos regionuose parodė, kad jis kiekybine išraiška mažėja visuose regionuose, tačiau kaimiškuose mažėja sparčiau negu miestiškuose. Žmogiškojo kapitalo kokybė tiriamuoju laikotarpiu nuolat gerėjo visuose regionuose, bet kaimiškuose visą laiką buvo blogesnė. Tyrimai parodė, kad nei viešasis, nei privatus sektoriai deramai nesugeba panaudoti didėjančio regionų kokybinio žmogiškojo kapitalo. Taip pat nustatyta, kad gerėjanti žmogiškojo kapitalo kokybė neturi kiek didesnio poveikio socialinio kapitalo raidai. Raktiniai žodžiai: žmogiškasis kapitalas, žmogiškojo kapitalo panaudojimas, žmogiškojo kapitalo poveikis socialiniam kapitalui, regionai, kaimiškumas. [Iš leidinio]
ENIn a knowledge society, a human, his abilities, knowledge, health is more important than the natural or human-accumulated material wealth. Individual, organizational, regional and national competitiveness, development, sustainable growth depends on the quality of human capital. Therefore, scientists seek to measure human capital, to define suitable indicators. In Lithuania human capital usually researches at organization level. For the human capital at national, rural-urban, regional levels researchers devote less attention. Human capital in the country is very important. It determines the quantity and quality of a country or a region's development. It is important not only human capital, its volume and dynamics, but also how it affects the country's or region's social climate. Objective of the study – to identify a link between the regions rurality level and human capital value. Goals of the study: 1. to analyze the content of the concept of human capital in foreign and Lithuanian researchers works; 2. to develop a set of indicators suitable for measuring human capital in regional level; 3. to identify the trends of human capital development in regions of Lithuania. The set of indicators, suitable to measure human capital in regions was prepared. On the ground of it the potential of human capital in Lithuanian regions, the use of it and its impact on regional social capital of regions was measured. Lithuanian regions were defined basing on the OECD rural regions exclusion principle.The analysis of human capital in Lithuanian regions showed that the quantitative expression of human capital is decreasing in all regions of Lithuania, but in rural areas is falling faster than in urban ones. The quality of human capital during the research period grew in all regions, but it was always lower in rural areas than in urban. Studies have shown that neither the public nor the private sector properly use a qualitative increase of the regional human capital. It was also found that improvement in the quality of human capital does not have a greater impact on social development of human capital in Lithuania. Keywords: human capital, human capital potential of human capital investment, human capital on social capital, regions, rusticity. [From the publication]