Tinklaveika darnaus kaimo vystymosi kontekste: Lietuvos kaimo tinklo atvejis

LTPagrindinės darnaus vystymosi, kaip naujos ilgalaikės visuomenės vystymosi ideologijos, nuostatos buvo apibrėžtos pasaulio viršūnių susitikime Rio de Ženeire 1992 m. Kaip atsakas į dvi vyravusias alternatyvias kaimo vystymosi paradigmas - agroindustrinę ir poindustrinę - išplėtota darnaus kaimo vystymosi koncepcija. Pamatinė darnaus vystymosi koncepcijos idėja ta, kad aplinkos saugojimas ir ekonominis bei socialinis vystymasis turi būti neatsiejami ir stiprinti vienas kitą. Dėl pagrindinio darnaus vystymosi iššūkio – skirtingų veiksmų ir sektorių integracijos, taikant holistinį požiūrį ir įveikiant tarp disciplinų egzistuojančius barjerus - tokio vystymosi užtikrinimas tapo rimtu išbandymu politinius sprendimus priimantiems veikėjams ir šiuolaikiniam valdymui, kuriam būdingos tokios sprendimų priėmimo sistemos, kai teritorinė ir funkcinė diferenciacija išsklaido gebėjimą veiksmingai spręsti problemas tarp skirtingų veikėjų, pasižyminčių specializuotomis užduotimis ir ribotais ištekliais bei kompetencija. Taigi, valdžia tampa vis labiau priklausoma nuo bendradarbiavimo ir bendro išteklių, būtinų darniam vystymuisi užtikrinti, bet priklausančių veikėjams, esantiems už hierarchinės kontrolės ribų, mobilizavimo. Ši priklausomybė paskatino atsirasti politikos tinklus (angl. policy networks) kaip naują valdymo formą, besiskiriančią nuo tradicinių valdymo formų - rinkos ir hierarchijos. Tai lėmė būtinybę greta pagrindinių ir dažniausiai išskiriamų trijų darnaus vystymosi dimensijų vertinti ir ketvirtąją - institucinę dimensiją, nuo kurios veiksmingumo priklauso socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių tikslų lygiagretus įgyvendinimas.Lietuva atsilieka nuo Vakarų Europos valstybių pagal kaimo darnaus vystymosi lygį. Todėl reikia ieškoti būdų, kaip tinklaveiką paversti veiksmingu instrumentu siekiant strateginių šalies tikslų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Europos lygmeniu, o ypač Lietuvoje, pastebima tik pati tinklų naudojimo viešojoje politikoje pradžia, būtina reguliariai peržiūrėti ir įvertinti tinklų naudojimo valdymui bei vystymui patirtį. Mokslinė problema. Iki šiol sąlygoms, kuriomis tinklaveika yra veiksmingai naudojama, nagrinėti buvo skirta itin mažai dėmesio. Kaimo darnaus vystymosi siekiančios tinklaveikos vertinimų Lietuvoje neatlikta, nors pripažįstama jos svarba įgyvendinant darnumą. Be to, politikos tinklų sampratų ir apibrėžimų įvairovė tiek nacionalinėse, tiek ES politikos studijose rodo poreikį aiškiai apibrėžti politikos tinklo ir tinklaveikos sąvokas. Tyrimo tikslas – įvertinti tinklaveikos panaudojimą siekiant darnaus kaimo vystymosi Lietuvos kaimo tinklo atveju. Lietuvos kaimo tinklo panaudojimo darniam kaimo vystymuisi tyrimas buvo atliekamas naudojant kokybinius ir kiekybinius mokslinius tyrimo metodus: sisteminę mokslinės literatūros ir dokumentų analizę bei sintezę, struktūruotą Lietuvos kaimo tinklo narių apklausą. Apklausos metu gauti duomenys buvo apdoroti naudojant SPSS 16.0 statistinę programą ir Microsoft Office Excel skaičiuoklę. Duomenims analizuoti buvo taikomi aprašomosios statistikos, loginės analizės ir grafinio vaizdavimo metodai.Studijoje išnagrinėtos politikos tinklų ir tinklaveikos sąvokos ir bruožai; pateiktas tinklaveikos panaudojimo siekiant darnaus kaimo vystymosi teorinis pagrindimas; parengta tinklaveikos panaudojimo politikos tinklų atveju vertinimo metodika ir pagal ją atliktas tinklaveikos vertinimas Lietuvos kaimo tinklo atveju. Parengtos išvados ir rekomendacijos. Raktiniai žodžiai: kaimo darnus vystymasis, Lietuvos kaimo tinklas, politikos tinklas, tinklaveika. [Iš leidinio]

ENThe main provisions of a new long-term society ideology of sustainable development have been defined during the Rio de Janeiro Summit in 1992. Concept of sustainable rural development has been developed in response to the two prevailing rural development paradigms - agro-industrial and post-industrial. The core idea of this concept is that the protection of the environment as well as economic and social development must go hand in hand and reinforce each other. Due to the basic challenge of sustainable development which involve integration of different actions as well as sectorial integration, applying holistic approach and overcoming existing barriers between disciplines, it has become a serious test for policy-makers and contemporary management generally, where spatial and functional differentiation disperse the ability to deal effectively with the problems among different sets of actors, all with specialized tasks and limited resources and competence. Government has become increasingly dependent on cooperation and mobilization of common resources, necessary to ensure sustainable development, but owned by actors from outside the hierarchical control. In parallel implementation of fundamental - social, economic and environmental – objectives of sustainable development has become dependent on the effectiveness of institutional arrangements. These dependences led to the emergence of policy networks as a new form of government, differing from traditional governing by market and hierarchy.Lithuania is lagging behind the West European countries according to the level of rural sustainable development. It is therefore necessary to find ways to make networking an effective instrument for achieving strategic objectives of the country. In addition, given the fact that in Europe and especially in Lithuania just the beginning of the use of networks in public policy is being observed, it is necessary to regularly review and evaluate the experience of network appliance in management and development. The scientific problem. Until recently, the conditions under which networking is being effectively applied received very little attention. The appliance of networking, oriented to rural sustainable development, in Lithuania has not been yet assessed by local researchers, although importance of it for rural sustainability was widely recognized. In addition, confusing variety of the policy network concepts and definitions in both national and EU policy level studies demonstrates a need to clearly define policy networks and networking concepts. The aim of the paper is to evaluate the appliance of networking for sustainable rural development in the case of Lithuanian Rural Network.Evaluation of Lithuanian Rural Network appliance for sustainable rural development was conducted using qualitative and quantitative research methods: a systematic literature and document analysis and synthesis as well as structured interviews with the members of the Network. The data from the interviews were processed using the SPSS 16.0 statistical program and Microsoft Office Excel program. The data analysis was performed using such methods as descriptive statistics, logical analysis and graphical visualization. In the study concepts and features of policy networks and networking were examined; theoretical justification for the appliance of networking for sustainable rural development was presented; methodology for the evaluation of the appliance of networking in the case of policy networks was designed and the resulting assessment of networking in the case of Lithuanian Rural Network was carried out. Conclusions and recommendations were drawn. Keywords: Lithuanian Rural Network, networking, policy network, sustainable rural development. [From the publication]

• Ekonomika / Economics
• Vadyba / Management