All the grand duke's lenders: creditors of the Grand Duchy of Lithuania from 1555 to 1569

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
All the grand duke's lenders: creditors of the Grand Duchy of Lithuania from 1555 to 1569
Alternative Title:
Visi skolinę didžiajam kunigaikščiui: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kreditoriai 1555-1569 m. laikotarpiu
Authors:
In the Journal:
Lithuanian Historical Studies. 2022, vol. 26, p. 1-28
Subject Category:
LT
13 amžius - 1569. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. LDK; Finansai. Kapitalas / Finance. Capital; Socialinė istorija / Social history; Lenkija (Poland); Lietuva (Lithuania); Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region).
Summary / Abstract:

LTŠiuo straipsniu siekiama pristatyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės skolinimosi statistiką ankstyvuoju Livonijos karo (1555–1569) laikotarpiu iki Liublino unijos ir apibūdinti asmenis bei jų grupes, kurie tapo svarbiausiais valstybės kreditoriais. Aptariamas skolinimas buvo vykdomas įkeitimo būdu, taigi įkeičiant skolintojui suvereno teisę valdyti savo valdas ir gaunamas pajamas. Ankstyviausias skolinimas įkeičiant valdas, apibrėžiantis periodo pradžią, užfiksuotas 1555 m. Tiriamo periodo metu buvo užregistruota 160 įkeitimo aktų, kurių bendra suma buvo 515 677 kapų lietuviškų grašių, iš jų 149 – įkeitimo aktai, kurių bendra suma 496 709 kapos buvo užregistruota Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje prieš Livonijos prisijungimą. Palyginti su ankstesniu tirtu periodu (1502–1522), kurio metu vyravo panaši skolinimosi praktika, įplaukos iš įkeitimų padidėjo devynis kartus, o įplaukų pikas užfiksuotas 1567 m. Atlikus išsamius skaičiavimus buvo nustatyta, kad šiuo kredito instrumentu pasiskolinta suma buvo tris kartus didesnė nei vienerių karo meto iždo pajamos. Aktyviausi skolintojai buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinio elito atstovai. Aštuonių diduomenės giminių atstovai (Chodkevičių, Tiškevičių, Polubinskių, Olelkaičių, Davainų, Krošinskių, Valavičių ir Zbaražskių) paskolino 32,4 proc. visos valstybei paskolintos sumos naudojant įkeitimą kaip kredito instrumentą. Ryškiausias skirtumas, palyginti su ankstesniu skolinimo periodu, buvo miestiečių luomo asmenų, kuriems buvo suteikti įkeitimai, atsiradimas. Daugiausia tai buvo Vilniaus, Livonijos miestų ir Gdansko miestiečiai. Tai rodo sąlyginį ekonominės galios pasikeitimą ir politinės erdvės atsivėrimą bent jau Vilniaus miestiečiams dalyvauti skolinime.Anksčiau praktikuotos kreditavimo formos ir toliau buvo naudojamos – sutarčių, kurios suteikdavo kreditoriui visas pajamas, buvo daugiau nei pusė visų sutarčių. Tačiau pamažu gausėjo ir sutarčių, kuriose visų įkaito pajamų kontrolė buvo keičiama metinėmis kredito sumos 10–20 procentų palūkanomis. Formaliai visos sutartys buvo terminuotos, tačiau jų tekste įrašoma nuostata automatiškai pratęsti įkeitimą neribotam laikui, jei iki nustatyto termino nebus grąžinta paskola, suteikia pagrindą jas įvardinti kaip neterminuotas. Vėlesni šaltiniai rodo, kad dauguma šių įkeitimų niekada nebuvo išpirkti ir įkaitų savininkai priešinosi iždo bandymams išpirkti šias valdas. Todėl šį procesą galima traktuoti ir kaip žemėvaldos perskirstymą iš didžiojo kunigaikščio domeno ir valstybės diduomenei, ir bajorijai. [Iš leidinio]

ENThis article gives an analysis of the borrowing statistics of the Grand Duchy of Lithuania for the early part of the Livonian War (1555–1569), until the Union of Lublin, and the social characteristics of the people and groups of people who became the most prominent lenders. The borrowing in question was conducted via pledge lordships. For the examined period, we have registered 160 pledge-lordship contracts with a stated pledge amount totalling 515,667 sexagenas of Lithuanian groats. Of these, 149 pledge-lordship contracts totalling 496,709 sexagenas were from the Grand Duchy of Lithuania proper. In comparison with the earlier period, between 1502 and 1522, revenue from pledges with a known face value increased ninefold. The total amount borrowed for this period was equal to approximately three times the yearly wartime treasury revenue. The most prolific lenders were members of the established elite. Altogether, members of eight noble houses provided 32.4% of the entire amount lent to the state using pledges. Compared to the earlier period in terms of lenders was the first appearance of burghers (Vilnius, Gdansk, Livonian) as lenders, as they were granted pledge-lordship contracts. Keywords: Grand Duchy of Lithuania, Livonian war pledge lordships, financial capacity, treasury. [From the publication]

DOI:
10.30965/25386565-02601001
ISSN:
1392-2343; 2538-6565
Subject:
Istorija / History
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/99592
Updated:
2023-03-08 21:34:02
Metrics:
Views: 52    Downloads: 9
Export:
Download