The Development of higher education for the knowledge society and the knowledge economy

LTŠio amžiaus pradžia siejama su naujos – žinių- visuomenės ir ekonomikos susiformavimu. Tokioms šalims, kaip Baltijos šalys, tenka sparčiais žingsniais vytis labiau ekonomiškai pažengusias valstybes ir derintis prie naujų žinių visuomenės ir ekonomikos iššūkių ir poreikių. Dauguma autorių tiki, kad aukštasis mokslas yra žinių visuomenės pagrindas, o universitetai yra žinias ir kompetencijas teikiančios institucijos. Kadangi svarbiausi aukštojo mokslo aspektai, reikalingi šalims pereinamojo laikotarpio į žinių visuomenę ir ekonomiką metu, nėra išsamiai analizuoti, tai ši tema diktuoja straipsnio tikslą. Straipsnyje autorė trijose dalyse analizuoja Lietuvos situaciją. Pirmoje dalyje apžvelgiamas aukštasis išsilavinimas ir švietimas apskritai šalyse, kurios pereinamuoju laikotarpiu keičiasi į žinių ekonomiką. Antroje dalyje analizuojamos reformuojamo aukštojo mokslo ypatybės ryšium su žinių visuomenės plėtra. Trečioje dalyje atliekamas tyrimas, kurio pasakoje aptariamas „proto nutekėjimo“ (brain drain) reiškinys Lietuvoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aukštasis mokslas; Žinių visuomenė; Žinių ekonomika; Higher education; Knowledge economy; Knowledge society.

ENThe beginning of this age is related to formation of new knowledge society and economics. Such countries as the Baltic States have to speed up with the processes in order to catch up with more economically developed states and answer to the new challenges and needs of the knowledge society and economics. Most authors believe that higher education is the basis for knowledge society and universities are knowledge and competence providing institutions. As the most important aspects of higher education that are required to countries during the transition to knowledge society and economics have not been exhaustively analysed, this topic dictates the aim of the article. In three parts of the article, the author analyses the situation of Lithuania. In the first part, the higher education and education in general is examined in countries that during the period of transition change into knowledge society. The second part looks at characteristics of the reformed higher education in relation to development of the knowledge society. The third part delivers a study, following which brain drain phenomenon in Lithuania is discussed.

• Lietuvos mokslo ir studijų plėtros iki 2030 m. įžvalgos: kritinė analizė ieškant realiausio aukštojo mokslo raidos scenarijaus / Nijolė Putrienė, Snieguolė Vaičekauskienė. Pedagogika. 2014, 114, p. 16-31.
• Problematic aspects of knowledge production in higher education, dissemination and conversion into innovation / Rūta Klimašauskienė, Brigita Janiūnaitė, Virginija Chreptavičienė. Socialiniai mokslai. 2003, Nr. 1 (38), p. 15-23.