Žemės ūkio gamybinio efektyvumo vertinimas: samprata, modeliai ir taikymai
LTŽemės ūkio sektorius yra pirminis ekonomikos sektorius, taigi gamybos veiksniai, nepanaudoti šiame sektoriuje, gali būti naudojami, didinant pridėtinę vertę kituose sektoriuose. Be to, žemės ūkiui skiriama nemaža viešoji parama. Europos Sąjungoje (ES) jos skyrimą reguliuoja Bendroji žemės ūkio politika. Žemės ūkio sektoriaus efektyvumo tyrimai yra svarbūs ekonominiu požiūriu. Tradiciniai ribiniai efektyvumo vertinimo metodai pasižymi tam tikrais trūkumais, dėl to yra svarbu naudoti naujausius matematinius – statistinius metodus. Šios studijos tikslas – pasiūlyti žemės ūkio gamybinio efektyvumo vertinimo metodiką, paremtą naujausiais kiekybiniais ribiniais ir ekonometriniais metodais. Studijoje aptarti efektyvumo vertinimo metodologiniai klausimai: efektyvumo matai ir modeliai, žemės ūkio efektyvumo vertinimo metodika. Apžvelgti naujausi efektyvumo vertinimo modeliai (dalinės gamybos ribos, dviguba saviranka, sąlyginiai efektyvumo matai, daugiakryptė efektyvumo analizė). Pasiūlyta Lietuvos žemės ūkio sektoriaus efektyvumo vertinimo metodika leidžia įvertinti bendrąjį gamybinį efektyvumą ir atskirų gamybos veiksnių efektyvumą. Bendrasis gamybinis efektyvumas buvo vertinamas taikant dvigubos savirankos metodą, o atskirų gamybos veiksnių efektyvumas vertintas taikant daugiakryptės efektyvumo analizės metodą. Pasiūlyta metodika buvo pritaikyta, empiriškai analizuojant Lietuvos ūkininkų ūkių veiklą. Raktiniai žodžiai: efektyvumas, ūkininkų ūkiai, duomenų apgaubties analizė, neoklasikinė metodologija. [Iš leidinio]
ENThe agricultural sector is the primary economic sector. Therefore, the production factors released form the agricultural production process can be employed in the remaining economic sectors, thus generating additional gross value added. In addition, substantial public support is allocated for the agricultural sector. As in the European Union, these processes are regulated by the Common Agricultural Policy. Consequently, researches in the agricultural efficiency are of great importance from the economic standpoint. Indeed, the conventional methods of the efficiency analysis suffer from certain caveats. Accordingly it is important to employ the robust mathematical – statistical methods. This paper aims to establish a methodology for analysis of the productive agricultural efficiency, based on the robust frontier and econometric methods. The paper discusses the following methodological issues: the measures of efficiency and models for efficiency analysis, methodology of the agricultural efficiency analysis. Some state-of-the art frontier methods are presented, namely partial frontiers, double bootstrap, conditional measures of efficiency, multi-directional efficiency analysis. As a result, the proposed methodology for the analysis of Lithuanian family farm efficiency enables to estimate both aggregate efficiency along with its determinants and the input-specific efficiencies. The aggregate efficiency was estimated by the means of the double bootstrap, whereas the multi-directional efficiency analysis was employed to estimate the input-specific efficiencies. The proposed methodology was employed to a sample of Lithuanian family farms. Keywords: efficiency, family farms, data envelopment analysis, neoclassical methodology. [From the publication]
