Bendradarbiavimo tinklų ir jų platformų vaidmuo servitizuojant kaimiškųjų regionų ekonomiką
LTŠios monografijos tyrimo objektas - daugiašaliai bendradarbiavimo tinklai, kurie sukurti tam, kad padėtų ūkininkams ir kitiems kaimiškųjų regionų verslininkams plėtoti ir spartinti savo verslo servitizavimo procesus, bendradarbiaujant su įvairiausiais subjektais ir jų grupėmis. Nepaisant to, kad servitizuoto verslo modeliai ūkininkų praktikoje jau taikomi gana dažnai, mokslinėje literatūroje kaimo verslų ir ūkininkavimo servitizacija bei jos strategijos, priešingai nei pramonės įmonėse vykstantis veiklos proceso servitizavimas, yra dar labai menkai nagrinėtos. Dar mažiau darbų galima rasti, norint suvokti bendradarbiavimo naudą, spartinant kaimiškų teritorijų ekonomikos servitizaciją. Šis tyrimas skatina kaimiškųjų regionų vystymą nagrinėjančius mokslininkus sutelkti dėmesį į bendradarbiavimo fenomeną ir jo galimybes, diegiant inovatyvų servitizuoto verslo modelį, leidžiantį sustiprinti kaimiškųjų regionų ekonomiką. Pirmoji monografijos dalis skirta teorinei kaimiškųjų regionų ekonomikos servitizacijos skatinimo tikslų ir metodų analizei. Teoriniu pagrindu pasirinkta kokybinių struktūrų teorija, atskleidžianti bendradarbiavimo galimybes diegiant įvairias kaimiškųjų regionų servitizacijos strategijas ir bendradarbiavimo tinklų organizacinių modelių bei instrumentų tinkamumą pasirinktiems strateginiams tikslams pasiekti.Kaimiškųjų regionų ekonominių ir socialinių sistemų servitizacijos ypatumai analizuojami keturių paradigminių inovacijų, susijusių su kitokiu bendradarbiavimo pobūdžiu poindustrinėje ekonominėje sistemoje, kontekste: 1) institucionalizuotą bendradarbiavimą keičia tinklaveikos ryšiai; 2) konkuravimą keičia mutualistinės simbiozės tarp visų verslo ekosistemos dalyvių siekis; 3) keičiasi bendradarbiavimo tinklo ryšių organizavimo būdai; 4) rinkos ekonomiką keičia platformų ekonomika. Šios paradigminės inovacijos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, tačiau kiekviena keičia tam tikrą industrinei erai būdingo mentalinio modelio dimensiją. Be jų suvokimo kaimiškųjų regionų vystymo politika tampa neadekvati poindustrinio visuomenės vystymosi etapo, kuriame visos išsivysčiusios šalys gyvena ne pirmą dešimtmetį, realijoms ir neturi galimybių pasinaudoti naujai atsiradusiais ekonomikos vystymo sėkmės veiksniais. Antrojoje monografijos dalyje pristatomas empirinis tyrimas, atliktas remiantis Lietuvos kaimiškųjų regionų ekonomikos servitizacijos skatinimo naudojant daugiašalio bendradarbiavimo tinklų platformas organizacinių modelių atvejo studijomis. Trečiojoje monografijos dalyje pristatoma į skirtingas bendradarbiavimo strategijas orientuotų bendradarbiavimo tinklų organizacinių modelių ir instrumentų palyginamoji analizė. Ketvirtojoje monografijos dalyje pateikiamos svarbiausios tyrimo išvados ir pristatoma bendradarbiavimo tinklų, orientuotų į kaimiškųjų regionų ekonomikos servitizacijos skatinimą, tipologija, sukonstruota remiantis empiriniu tyrimu ir kokybinių struktūrų metodu. Paskutinėje monografijos dalyje pateikiama svarbiausių tyrimo išvadų santrauka. Raktažodžiai: bendradarbiavimo tinklai, kaimiškieji regionai, kokybinių struktūrų metodas, servitizacija, strategija. [Iš leidinio]
ENThe research subject of this monograph is multi-sided collaborative networks designed to help farmers and other entrepreneurs in rural areas to develop and accelerate the processes of business servitization in collaboration with a wide range of actors and groups. Even though service-driven business models are already used quite often in farming practice, the servitization of rural businesses, in contrast to the servitization of manufacturing, is still poorly studied in the scientific literature. Even fewer studies can be found exploring the benefits of collaboration in accelerating the territorial servitization of the rural regions. This research encourages researchers in rural development to focus on the phenomenon of collaboration and its potential to strengthen the economy of rural areas by implementing an innovative servicedriven business model in farming and other rural businesses. The first part of the research monograph is devoted to the theoretical analysis of the goals and methods of promoting the servitization of the rural regions. The theory of qualitative structures has been chosen as the theoretical basis. It helps to reveal the possibilities of collaboration by the implementation of various servitization strategies of rural regions and the suitability of organizational models and tools of collaborative networks to achieve their strategic goals. The characteristics of servitization of the economic and social systems of rural regions are analyzed in the context of four paradigm innovations related to a different nature of collaboration in the post-industrial economic system: 1) the institutionalized relationships is being replaced by networking; 2) the competition is being replaced by the pursuit of mutualistic symbiosis between all participants in the business ecosystem; 3) the ways of building the relationships in the collaborative network are changing.These paradigm innovations are closely related to each other, but each changes a certain dimension of the mental model inherent in the industrial era. Without a clear understanding of them, the rural development policy is becoming inadequate for the realities of the post-industrial development phase, in which all developed countries have been living for less than a decade and (therefore) are unable to take advantage of the new factors for economic development. The second part of the monograph presents the results of empirical research, based on six comparative case studies on organizational models of multi-sided platform-based collaborative networks working for accelerating the servitization of the Lithuanian rural regions. The third part of the monograph presents a comparative analysis of organizational models and instruments of collaboration networks focused on different collaboration strategies. The fourth part of the monograph presents a typology of collaborative networks created according to the qualitative structures approach, focused on the acceleration of economic servitization in rural areas. The last part of the monograph presents the summary of the main findings of the study. Keywords: collaborative networks, rural regions, theory of qualitative structures, servitization, strategy. [From the publication]
- Kaimo politikos evoliucija / Dalia Vidickienė, Rasa Melnikienė. Vilnius : Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2014. 269 p.
- Lietuvos žemės ūkio politikos vertinimas remiantis kokybinės struktūros analizės metodu / Rasa Melnikienė, Dalia Vidickienė. Viešoji politika ir administravimas. 2019, t. 18, Nr. 1, p. 52-67.
- Servitization of Lithuanian agricultural cooperatives / Diana Šumylė, Erika Ribašauskienė. Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai 2017, T. 39, Nr. 4, p. 510-523.
