Pedagogų rengimo studijų programų analizė

• Jucevičienė, Palmira
• Bankauskienė, Nijolė
• Janiūnaitė, Brigita
• Lepaitė, Daiva
• Simonaitienė, Berita

LTŠi mokslo studija parengta, remiantis KTU Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos instituto mokslinės grupės, kuri laimėjo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Mokytojų kompetencijos centro inicijuotą, Europos Sąjungos Socialinio fondo finansuotą projektą „Pedagogų rengimo tobulinimas“, ataskaita. Atsakytą į klausimą: kaip pedagogų rengimo studijų programos atitinka šiuolaikinės žinių visuomenės poreikius. Tyrime buvo laikomasi kokybinių ir kiekybinių tyrimo metodų sinerginio jungimo strategijos. Išanalizuoti švietimo dokumentai, pedagogų rengimo studijų programų ekspertų vertinimo išvados, 109 programų aprašai. Į klausimynus atsakė 1260 studentų, 294 pedagogus rengiančių programų dėstytojai, 84 studijų programų kuratoriai. Apibendrinus tyrimų išvadas, nustatyta, kad kolegijų programos labiau akcentuoja praktinės veiklos bei žinių taikymo gebėjimus, o universitetinės orientuotos į žinių įgijimą. Ketvirtadalyje tirtų kolegijų ir penktadalyje universitetinių mokytojus rengiančių studijų programų yra laikomas baigiamasis egzaminas, o ne rengiamas baigiamasis darbas. Gerėja partnerystės ryšiai su darbdaviais, ypatingas dėmesys skiriamas pedagoginei praktikai. Dėstytojai pažymėjo, kad kasmet atnaujina dalyko turinį, literatūros šaltinius. Dažniausiai naudojami aiškinimo, diskusijos, rečiau – kompetencijos aplanko rengimo, refleksijos metodai. Trečdalis universitetų studentų ir penktadalis kolegijų apklaustų studentų vis dėlto nesirengia dirbti mokytojais. Net ketvirtadalis respondentų po pedagoginės praktikos nenorėtų sieti savo karjeros su mokykla. [Iš leidinio]

ENThis scientific study was prepared on the basis of a report, which was delivered by a scientific group of the Educology Institute of the KTU Social Studies Department that won the project “Improvement of Pedagogue Training”, which was initiated by the Teachers’ Competence Centre of the Ministry of Science and Education of the Republic of Lithuania and financed by the European Union Social Fund. It responded to the following question: how do pedagogue training study curricula correspond to the contemporary need of the knowledge society? The research was based on the synergetic pooling strategy of qualitative and quantitative research methods. It looked at educational documents, expert conclusions regarding pedagogue training study curricula, and 109 curricula descriptions. 1260 of students, 294 lecturers who train students, and 84 curators of study curricula responded to questions. In summary, college curricula are more focused on practical activity and knowledge application abilities meanwhile university curricula are more focused on gaining knowledge. A quarter of teacher training curricula of colleges and a fifth of those in universities involve a final exam rather than a thesis. Partnership relations with employers are improving and special attention is given to placement. Lecturers underlined that they refresh the content of their subject and references on an annual basis. Most frequently the methods of explanation and discussion were used, and less frequently—design of a competence portfolio, and reflection. One third of university students and one-fifth of interviewed college students still do not try working as a teacher. After a placement, a quarter of respondents did not relate their career to a work at school.