LTArtėjant Vilniaus 700 metų jubiliejui, vienas žymiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų istorijos specialistų, prof. Zigmantas Kiaupa skaitytojams pateikė savo monografiją, kurioje nagrinėja kelerių metų Vilniaus istorijos atkarpą. Tiesa, tai neeiliniai metai: dėl jų metu vykusių vilniečių ir miesto valdžios konfliktų bei dėl to priimtų aukščiausios valstybės valdžios sprendimų Vilniuje įtvirtinti savivaldos pagrindai, kurie gana sėkmingai veikė iki valstybės egzistavimo pabaigos. Monografijos tema pasirinkta neatsitiktinai – ja autorius domisi bene ketvirtį amžiaus. Jau praeito tūkstantmečio pabaigoje Z. Kiaupa porą kartų užsiminė apie XVI a. pimos pusės problemas Vilniaus savivaldoje. Tiesa, dėl šių užuominų ir kai kurių samprotavimų autorius sulaukė gana piktos kritikos, kad savo teiginius ir samprotavimus nepakankamai argumentavo, kad tam esą trūksta duomenų. Dabar Z. Kiaupa išplėtojo trumpose tezėse vos paliestus klausimus ir parodė, kad tai buvo įvairių miesto bendruomenės sluoksnių kova prieš bandymus koncentruoti valdžią ir sprendimus, t. y. uzurpuoti valdžią siaurame miesto tarybos ir patriciato rate, kad galiausiai miesto savivalda tik sustiprėjo. Visa tai autorius meistriškai pagrindė istoriniais šaltiniais, negausia istoriografija bei profesionaliomis istoriko įžvalgomis, kurios turėtų reikšmingai prisidėti rašant šio miesto istoriją. [...]. [Iš teksto, p. 197]