Galima sociokultūrinių ir socioekonominių parametrų įtaka vietinėms kalboms: Šalčininkų rajono atvejis

LTStraipsnyje, remiantis sociokultūriniais ir socioekonominiais duomenimis, siekiama nustatyti Šalčininkų rajono vietinių bendruomenių narių judumo tendencijas ir jų galimą įtaką vietinėms kalboms. Sociokultūrinių ir socioekonominių duomenų pagrindu GIS įrankiais ir metodais įvertinta gyvenamųjų vietovių infrastruktūra, sudarytas įtaką kalbinei kaitai turinčių traukos objektų karščio žemėlapis, realizuotas „Lietuvių kalbos atlaso“ (LKA) punktų ir infrastruktūros objektų ryšių tinklas, įvertinta sociokultūrinių tinklų struktūra, judumo tendencijų ir demografinių rodiklių galima įtaka vietinėms kalboms. Šalčininkų rajono sociokultūrinių tinklų analizė išryškino tiriamojo arealo kalbinį, socioekonominį ir sociokultūrinį išskirtinumą. Tiriamasis arealas vertintinas kaip gana uždara, daugiau vidinio judumo lygio sritis. Visi Šalčininkų rajono LKA punktai sociokultūriškai yra neizoliuoti, bet kalbiškai – gana izoliuoti. Raktažodžiai: sociokultūriniai tinklai, GIS, Šalčininkų rajonas, kalbinė kaita, geoerdvinė analizė. [Iš leidinio]

ENThe aim of the study is to use GIS tools and methods to identify the mobility trends of the members of the local communities of Šalčininkai district and surrounding areas and their impact on the local languages on the basis of socio-economic and socio-cultural parameters. The research material consists of: 1) survey data, on the basis of which the coefficients of the influence of attractions on the language were calculated; 2) statistical socio-economic data for 2020-2021; 3) geo-spatial data of Lithuania; 4) linguistic studies of Šalčininkai district. GIS tools and methods were used to assess the infrastructure of residential areas, a heat map of attractions with the greatest impact on linguistic shift was created based on the results of the survey, and a link network of Atlas of Lithuanian Language (ALL) points and infrastructures was implemented through accessibility analysis. Based on social network theory, the structure of socio-cultural networks and their influence on linguistic shift, as well as the influence of additional socio-economic and socio-cultural factors was assessed. The analysis has highlighted the linguistic, socio-economic and sociocultural uniqueness of Šalčininkai district. The study area is a zone with a more internal mobility level: there is less migration between areas where different languages (Slavic and Lithuanian) are spoken, and more migration between different dialects (Eastern Aukštaitians of Vilnius and Southern Aukštaitians).However, due to the disappearance of ALL points in almost half of Šalčininkai district, the well-developed infrastructure in the district centre and the abundance of elderly communities in the district, the intensity of mobility is low. Therefore, all the areas surveyed can be considered socio-culturally non-isolated, but linguistically quite isolated. This ensures the survival and dominance of the Slavic language. The centre of the district – Šalčininkai (ALL 666) - is considered to be the most socio-economically and socio-culturally stable in the study area. However, this town attracts residents from socially unstable areas and residents of different dialects. This creates favourable socio-economic and socio-cultural conditions for the Slavic languages (partly also for Lithuanian dialects) to compete, but remain viable. The other ALL points in Šalčininkai district belong to the open zone, where the processes of shift in the characteristics of Slavic languages and/ or Lithuanian dialects are taking place. Key words: sociocultural networks, GIS, Šalčininkai district, linguistic shift, geospatial analysis. [From the publication]

• Application of dialectometric methods in research on Lithuanian dialects / Agnė Čepaitienė. Lithuanian dialectology profiles: problems and findings / compiled by Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. P. 217-248, 306.
• Lietuvių dialektologijos profiliai: XXI amžiaus pradžios regioniniai variantai, jų santykiai ir perspektyvos / Violeta Meiliūnaitė, Agnė Čepaitienė, Diana Dambrauskienė, Žydrūnas Šidlauskas, Nijolė Tuomienė, Simona Vyniautaitė, Danutė Valentukevičienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2021. Elektroninis (PDF), 255 p.
• Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai. D. 1, Ikitarmėtyrinis laikotarpis. Lietuvių tarmėtyros pradžia: tarmių skyrimas, tyrimų perspektyvų užuomazgos ir jų tipai / Danguolė Mikulėnienė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2018. 319 p.
• Lietuvių tarmių kaita XXI a. pradžioje: Lenkijos lietuvių šnektos / Danguolė Mikulėnienė, Asta Leskauskaitė, Vilija Ragaišienė, Laura Geržotaitė, Nijolė Birgelienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2016. 503 p.
• Lietuvos tarmių rezervatas. Socialiniai ir geografiniai tarmės mobilumo ribojimai tiesioginių tyrimų duomenimis / Loreta Vaicekauskienė, Erika Sausverdē. Taikomoji kalbotyra. 2012, 1 1 html.
• Multimodalusis tarmėtyros modelis: vietinės lenkų kalbos variantiškumo Lietuvoje tyrimo galimybės / Danguolė Mikulėnienė. Lietuvos lenkų tarmės / redaktorė Kristina Rutkovska. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016. 1 pdf (12 p.).
• New trends in Lithuanian dialectology: multimodal research model / Danguolė Mikulėnienė. Acta linguistica Lithuanica. 2020, t. 82, p. 11-33.
• Pietų žemaičių raseiniškių kalbinis pereigiškumas: horizontalusis ir vertikalusis variantiškumas : disertacija / Diana Dambrauskienė. Vilnius, 2021. 175 p.
• Rytų aukštaičių panevėžiškių diferencinio požymio kaita: geoerdvinis aspektas / Agnė Čepaitienė, Aidas Gudaitis. Acta linguistica Lithuanica. 2021, t. 84, p. 149-172.
• Sociokultūrinių tinklų tyrimo modelio tarmės kaitai nustatyti koncepcija ir realizacija / Agnė Čepaitienė, Aidas Gudaitis. Baltistica. 2022, t. 57, Nr. 2, p. 291-327.
• Tarmės Aukštaitijos miestuose: mokėjimas, vartojimas ir kalbinės nuostatos / Meilutė Ramonienė. Miestai ir kalbos. 2, Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013. P. 75-90.
• Tarmės socialinė vertė : Lietuvos miestų jaunimo kalbinės nuostatos / Meilutė Ramonienė. Taikomoji kalbotyra. 2013, 2 1 html.
• Tarminio kalbėjimo savivertė ir gyvybingumas: XXI a. pradžios Šakių ir Jurbarko šnektos / Rima Bakšienė. Lietuvių kalba. 2015, 9, 1 pdf (22 p.).
• Tarminio požymio statika ir dinamika: žemaičių regresyvinės balsių asimiliacijos atvejis : disertacija / Simona Vyniautaitė. Vilnius, 2021. 205 p.
• "Tarmynas" – Lietuvos vietinių kalbos variantų duomenų bazės modelis : ko ieškoti, ką galima rasti ir kaip lengva juo naudotis / Agnė Čepaitienė, Danguolė Mikulėnienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. Elektroninis (PDF), 119 p.
• "Tarmyno" punkto samprata / Danguolė Mikulėnienė, Agnė Čepaitienė. Baltistica. 2021, t. 56, Nr. 1, p. 81-106.
• Vakarų aukštaičių kauniškių dvigarsiai : kiekybės santykiai / Rima Bakšienė. Acta linguistica Lithuanica. 2014, t. 71, p. 193-214.
• Vakarų aukštaičių kauniškių priegaidės: Marijampolės šnekta / Rima Bakšienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2016. 236 p.
• XXI a. pradžios aukštaičių patarmių kaita: gretinamasis geolingvistinis aspektas : disertacija / Agnė Čepaitienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2018. 261 p.
• XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas : žemėlapiai ir jų komentarai / [sudarytojos. Vilnius : Briedis, 2014. 464 p.