Lietuvių dialektologijos profiliai: XXI amžiaus pradžios regioniniai variantai, jų santykiai ir perspektyvos

• Meiliūnaitė, Violeta
• Čepaitienė, Agnė
• Dambrauskienė, Diana
• Šidlauskas, Žydrūnas
• Tuomienė, Nijolė
• Vyniautaitė, Simona
• Valentukevičienė, Danutė

LTElektroniame leidinyje įvairiais pjūviais pažvelgiama į tarminių ypatybių padėtį, kaitą ir skvarbą, tarminio lietuvių kalbos ploto įvairumą, tarminio kalbėjimo persikėlimą į skaitmeninę erdvę, tarmiškai kalbančio žmogaus žymėtumą ir atskirų regionų atstovų savivoką bei ryšius su valstybine (lietuvių) kalba. Taigi tyrėjų grupė skirtingais aspektais įvertina ne tik beveik visą Lietuvos plotą, bet ir lietuvių kalbos situaciją kirtus valstybinę sieną. Elektroninė forma pasirinkta pirmiasia dėl to, kad tokį tekstą patogu turėti savo kompiuteryje, lengva jame susirasti geriausiai mokslinius ir pažintinius interesus atitinkančius dalykus ir labai paprasta juo pasidalyti su tais, kam šie tyrimai galėtų būti įdomūs. Studijoje mėginome suderinti tradicinį požiūrį ir naujuosius tyrimo metodus, subjektyvųjį pačių kalbėtojų požiūrį į savo tapatybę ir objektyviąją jo raišką, kalbinių ir nekalbinių dedamųjų svarbą tarminio kalbėjimo raidai ir pan. Tikimės, kad ši mokslo studija bus naudinga plačiai auditorijai – nuo mokslininkų iki savo regiono tarminio kodo palaikytojų (ir, žinoma, kritikų). Studijoje publikuojamų tyrimų autoriai tikisi, kad šie jų darbai provokuos skaitytoją naujiems tyrimams, suteiks galimybę padiskutuoti, kitokiu žvilgsniu pažvelgti į tyrėjų nagrinėjamas temas ir jose keliamas problemas. [...]. [Iš Pratarmės]

ENLithuanian dialectology is undergoing significant changes in the 21st century, brought about by new approaches, research methodologies and advanced tools. The current period is also characterised by a fundamental shift in perception – from researching dialects as closed systems to focusing on mobile users of dialectal speech who consciously choose to do so. Dialects are no longer seen as isolated systems existing in hermetic territories immune to other linguistic systems, such as Standard Lithuanian, other (sub)dialects or local variants of other languages. Instead, the current research also focuses on various factors which can either prompt the use of a local linguistic variant or, on the contrary, discourage it. Communities using these dialectal variants as well as their linguistic environments have therefore become part of the research, making it possible to forecast and, if needed, model specific aspects (profiles) of future linguistic development in Lithuania. A collective study "The Profiles of (Lithuanian) Dialectology: Regional Variants in the 21st Century, Their Interaction and Prospects" follows the latest dialectological research in Lithuania, aimed at providing a detailed picture of local language variants, as well as forecasting their progress and identifying the main factors behind various tendencies. In addition to qualitative research, this study reflects an increased role of objective quantitative methods currently used in Lithuanian dialectology. The first overview of the latest research into Lithuanian dialects was published as a collection of scientific articles in 2020 by the linguists at the Centre of Geolinguistics (Institute of the Lithuanian Language). "Lithuanian Dialectology Profiles: Problems and Findings" provided a fitting conclusion to the long-running "Problems of Language History and Dialectology" series (I-IV, 2005-2020).The current study therefore continues the research of local (Lithuanian) variants. GOALS AND TASKS. This study aims to provide a theoretical and methodological overview of the latest dialectological research in Lithuania, its diverse profiles and the potential for future investigations within this field. The following tasks were set in order to present the wide range of research activities covering the entire territory of the Lithuanian language: 1) using dialectometric methods, to analyse the realization of regressive vowel assimilation in the local dialect variants used by the residents of Telšiai (LKA 128)357; 2) referring to historical administrative-territorial divisions and dialect classifications, to discuss the dialectal affiliation of villages buried under the Kaunas Reservoir; 3) drawing on authentic audio recordings and written dialectal texts posted on Facebook, to discuss the Dzūkian speech within the geolect of Varėna; 4) to identify and analyse grammatical Lithuanianisms in the local variant of Polish spoken in Radun (Lith. Rodūnia); to discuss the interaction between the two languages; 5) to discuss dialectal markedness and full integration into a certain linguistic environment; 6) to analyse the impact of objective extralinguistic factors (age, education, mobility, occupation) on the realization of (distinctive, typical or unique) dialectal features in spoken language – the case of closed sociocultural networks within the Southern Žemaitian subdialect of Raseiniai; 7) to analyse the perception and creation of dialecticism – the case of Suvalkian-speakers (residents of the ethnographic region of Suvalkija who were born in the area of the South-Western Aukštaitian regiolect); 8) to discuss the street names in the district of Šalčininkai and how they reflect integration into the nearby region, country or a wider geographical and cultural context.The study is supplemented by multiple appendixes – dialectal samples collected at various times and in various environments, questionnaires, illustrations of research methodologies and other information. STRUCTURE. The study’s structure reflects two large areas of current research: 1) examinations of linguistic features and language systems; and 2) analysis of sociocultural factors, identity perception and linguistic landscape. Each of these areas is discussed in more detail in the following chapters: 1. The regional variants of (Lithuanian) language: system, development and trends; and 2. The regional variants of (Lithuanian) language: contexts, interactions and attitudes. Chapter 1 covers various questions on the current state and development (including reconstruction) of linguistic variants, their reflection on social media and the interaction between several systems. Therefore the focus here is mainly on the language – its characteristics, localization and change. Chapter 2 analyses the environments within which certain linguistic variants are used (communities, linguistic contexts, etc.) and their impact. Direct links between the identity of a variant speaker and their (linguistic) self-esteem are explored, with the overall attitude towards the use of language(s) or linguistic variants discussed in detail. In other words, this section focuses on the psychological, social, sociocultural and socioeconomic aspects of language use. [...]. [From the publication]

• P. 18-36. Tradicinių patarmių raida: regresyvinė balsių 'i', 'u' asimiliacija (Telšių atvejis) / Simona Vyniautaitė
• P. 37-57. Tradicinių patarmių ribos: rekonstrukciniai Kauno marių dugno tarminio ploto aspektai / Žydrūnas Šidlauskas
• P. 58-76. Tradicinių patarmių bruožų evoliucija: dzūkavimo pokyčiai Varėnos geolekto plote / Danutė Valentukevičienė
• P. 77-91. Tradicinių patarmių skvarba: sintaksiniai lituanizmai Rodūnios apylinkių lenkų kalboje / Nijolė Tuomienė
• P. 93-100. Tarminių variantų sąveika: asmens žymėtumas ir tarminė integracija / Violeta Meiliūnaitė
• P. 101-116. Tarminių variantų kontekstai : tarmiškumo rodiklių ir objektyviųjų ekstralingvistinių veiksnių koreliacija pietų žemaičių raseiniškių uždarųjų sociokultūrinių tinklų vietovėse / Diana Dambrauskienė
• P. 117-140. Tarminiai variantai ir kalbėtojų nuostatos: tarmiškumas kaip etnografinio tapatumo dėmuo (Pietinių vakarų aukštaičių regiolekto atvejis) / Agnė Čepaitienė
• P. 141-153. Tarminiai (kalbiniai) variantai ir kalbinis kontekstas: vietiškumo akcentai kalbiniame kraštovaizdyje / Violeta Meiliūnaitė