LTŠiame straipsnyje pristatome projekto „Vėlyvojo bronzos amžiaus (1100–500 m. pr. Kr.) ekonomika rytiniame Baltijos jūros regione: naujo modelio link“ tyrimų rezultatus. Atlikus archeologinius tyrimus tik vėlyvuoju bronzos amžiumi datuojamose įtvirtintose Garnių I (Utenos r. sav.) ir Mineikiškių (Zarasų r. sav.) gyvenvietėse atsirado galimybė kur kas išsamiau analizuoti bendruomenių ūkį ir formuluoti patikimesnį ekonomikos modelį nei iki šiol. Nagrinėjami trijų grupių šaltiniai, teikiantys galimybę patikrinti įvairių ūkio šakų atsiradimo, vystymosi ir sąveikų hipotezes. Šio tikslo siekiama, tyrinėjant zooarcheologinę ir archeobotaninę minėtų gyvenviečių medžiagą bei maisto liekanas keramikoje. Nauji rezultatai leidžia apibrėžti gamybinio ūkio modelį ir nustatyti žemdirbystės ir gyvulininkystės santykį su kitų gamtos išteklių vartojimu bei įvertinti, kurie gamybinio ūkio ir miško produktai buvo reikšmingi mainams. Nauji archeologiniai, zooarcheologiniai, archeobotaniniai ir izotopiniai duomenys įgalina nustatyti gyvensenos ir mitybos įpročius. Kurdami naują vėlyvojo bronzos amžiaus ekonomikos modelį pateikiame tarpusavyje sąveikaujančių ūkio šakų – žemdirbystės, gyvulininkystės, medžioklės, žvejybos, rankiojimo, metalurgijos ir kaulo apdorojimo visumos paveikslą ir keliame klausimą, kas vėlyvajame bronzos amžiuje galėjo daryti įtaką savitai Rytų Baltijos regiono ekonomikos raidai. Reikšminiai žodžiai: vėlyvojo bronzos amžiaus ekonomika, įtvirtintos gyvenvietės, paleobotanika, archeozoologija, mityba, specializuota amatininkystė, komunikacija. [Iš leidinio]
ENIn this paper, we present the main results of interdisciplinary project that allowed us to formulate a new perspective on the economy of the Late Bronze Age in the Eastern Baltic region. New excavations at the Late Bronze Age fortified settlements of Garniai 1 (Utena district municipality) and Mineikiškės (Zarasai district municipality) lead us to analyse the economy of the communities in much greater detail and to formulate a more reliable economical model than before. This paper reviews the new results of archaeobotanical investigations of these fortified settlements, as well as δ13C and δ15N data of food remains in Late Bronze Age pottery, grains and animal bone collagen samples. These analyses allowed us to refine and clarify the likely dietary practices of consumers of certain products in the Eastern Baltic region. The paper also publishes new data on the elemental composition and lead isotopes of metalware, thereby adding to our earlier findings These studies show that metallurgy as a specialized activity did not play a significant role in the Late Bronze Age economy, but its emergence was driven by the economic changes of the period. In contrast, the production of high-level bone-antler artifacts reflects the activity of specialized craftsmen in Late Bronze Age settlements. The collection of a new large and varied dataset allows us to determine the lifestyle and dietary habits of the people living in these settlements. By developing a new model of the Late Bronze Age, we present a picture of the interwoven economies of agriculture, animal husbandry, hunting, fishing, gathering, metallurgy and bone craftsmanship as a whole, asking what might have influenced the distinctive development of the economy of the eastern Baltic Sea region during the Late Bronze Age. Key words: Late Bronze Age economy, fortified settlements, paleobotany, archaeozoology, diet, specialized craftwork, communication. [From the publication]