LTAukštojo mokslo internacionalizacija tapo viena pagrindinių Europos švietimo problemų nuo 1990-ųjų, tačiau iki šiol nėra sutarta dėl tam tikrų sąvokų apibrėžimų. Pastaruoju metu mūsų šalyje ypač aktuali tapo galimybė efektyviai komunikuoti tarpkultūriniame kontekste – tuo atveju, tarkim, svetimų kalbų mokymasis, tampa vienu iš universitetinio lavinimo prioritetų. Tyrinėtojai skirtingai apibrėžia kompetencijos sąvoką bei jos aspektus. Straipsnio autores domina tai, kokia yra komunikacijos ugdymo aplinka tokiose šalyse kaip Lietuva. Straipsnyje aptariamas galimas modelis šios aplinkos tobulinimui, tinkamas mūsų kultūrai. Pirmoje straipsnio dalyje aptariama komunikacinės kompetencijos sąvoka, atkreipiant didžiausią dėmesį į užsienio kalbų mokymąsi. Autorės pateikia keletą vienas kitą papildančių apibrėžimų, analizuodamos esamą literatūrą šia tema. Bendri komunikaciniai gebėjimai skaidomi į lingvistinius, sociolingvistinius ir pragmatinius. Antrojoje dalyje svarstomas konceptualus santykis tarp dviejų terpių – mokymo(si) aplinkos ir ugdymo aplinkos. Lyginamos skirtingų autorių pateiktos įžvalgos. Charakterizuojama kryptinga ugdymo(si) aplinka. Pateikiama apibendrinta sąveika tarp mokymosi aplinkos, universitetinio ugdymo aplinkos, bei ugdymo aplinkos, studijuojant konkrečią discipliną. Trečiojoje dalyje siūlomas konkretus aplinkos modelis, skatinantis ugdyti studentų komunikacinę kompetenciją. Šis modelis sudarytas iš daugelio skirtingų sandų ir veikia vykstant jų tarpusavio sąveikai.Reikšminiai žodžiai: Aukštasis mokslas; Internacionalizacija.
ENInternationalisation of higher education has become one of the problems of education of Europe since 1990, though thus far definitions of certain conceptions have not been agreed upon yet. Recently the possibility to effectively communicate within the intercultural context has become especially important, thus, learning foreign languages is becoming one of the priorities of university education. Investigators define the conception of competence and its aspects differently. The authors of the article are interested in the environment of the communication development in such countries as Lithuania. The article discusses a possible model of improving this environment suitable to our culture. The first part of the article discusses the conception of communication competence drawing attention to learning of foreign languages. The authors present several definitions complementing one another when analysing the literature available on this theme. General communication skills are divided into linguistic, sociolinguistic and pragmatic. The second part conceptual relationship between two mediums – the learning (teaching) environment and the educational environment is considered. Insights presented by different authors are compared. The purposeful educational environment is characterised. Generalised interaction between the learning environment, the university educational environment and the educational environment when studying a specific subject is presented. The third part proposes the specific model of the environment encouraging developing communication competence of students. This model is made up of many different components and function during their interaction.