Altorius ekrano šešėly: kova prieš religiją sovietų Lietuvos televizijoje (1957-1988)

LTSovietų režimas stengėsi pakeisti žmogaus pasaulėžiūrą, o religija buvo viena pagrindinių ideologinių priešpriešų. Partiniuose protokoluose randamas ideologinis šūkis „įveikti praeities atgyvenas“ tarp eilučių reiškė religinių praktikų naikinimą iš viešojo gyvenimo. Šiam tikslui buvo pasitelktos ne tik akademinės disciplinos, naujų švenčių įvedimas ar bažnyčiose kuriami ateizmo muziejai. Religijos išstūmimui iš viešojo gyvenimo postūmį davė ir valstybinis žiniasklaidos sektorius: periodinė spauda, radijas ir nuo 1957 m. transliacijas pradėjusi lietuviškoji (arba Vilniaus) televizija, kurios reikšmė sovietmečiu istorikų darbuose nustumiama į paraštes. Su radiju į bendrą LTSR Ministrų Tarybos Valstybino radijo ir televizijos komiteto struktūrą sujungta televizija XX a. aštuntame dešimtmetyje tapo pagrindine informacijos ir pramogų platforma tiek Sovietų Sąjungoje, tiek jos okupuotoje Lietuvoje, todėl svarbu detaliau pažvelgti į jos transliuotus naratyvus ir priemones įgyvendinant sovietų politikos gaires. Apimanti skirtingus žanrus (teatras, kinas, muzika, žiniasklaida), televizija ne tik kūrė gero, patogaus gyvenimo mitą, tačiau savo modernumu buvo strateguojama kaip dar viena ateistinės ar antibažnytinės propagandos sklaidos priemonių, turėjusių iš pagrindų pakeisti krikščioniškos visuomenės pasaulėžiūrą. Šio straipsnio tikslas: nustatyti, kaip sovietinėje Lietuvoje televizijoje buvo kovojama su religija, jos praktikomis. Straipsnį skiriant į kelias chronologines dalis (1957–1973 ir 1973–1988 m. laikotarpiai), keliami šie klausimai: 1) kokie ateistiniai naratyvai buvo perduodami televizijos žiūrovams? 2) kas tam darė įtaką? 3) kokią įtaką ateistinio turinio programos turėjo visuomenei? [...]. [Iš teksto, p. 315-316]

ENThe article explores atheistic campaigns that used to be run on television from the beginning of television in 1957 in occupied Lithuania. With references to archival documents and various historiography, this article researches the way the narratives had been changing and the agents influencing the shifts in on-screen rhetoric. The directives of the Communist party and their impact on the changing content are the basis of these shifts. The running of atheistic campaigns is divided into two different chronological periods determined by the objective circumstances of the period. The first period includes the rather sporadic introduction of atheistic narratives in the period of 1957–1972, when atheistic campaigns were shaped mostly by the Communist party and its resolutions. During this period, atheism was treated as an ideological opposition to religion. The second period, covering 1973 to 1988, saw a change in the rhetoric, and religion was treated mostly as a political problem and direct opposition to the regime. Archival sources and the material of TV shows allows for a wider reconstruction of the prevailing ideological clichés, topics, and the reasons for them. This research reveals the conflict with underground publications of The Chronicle of the Catholic Church and, at the same time, the information on matters of faith in occupied Lithuania that used to be aired by foreign radio stations. [From the publication]

• Komunikacija / Communication
• Istorija / History