Pilnutinė demokratija ir XX a. politinė mintis

LTPokariu lietuvių katalikų išeivių kurta pilnutinės demokratijos koncepcija yra jau nemažai nagrinėta šiuolaikiniuose Lietuvos politinės minties tyrimuose. Aptartos šios koncepcijos ištakos Katalikų Bažnyčios socialiniame mokyme ir popiežių enciklikose, personalistinėje filosofijoje ir XX a. pirmos pusės ideologinėse srovėse, pakankamai plačiai nagrinėtas jos atsiradimas ir lietuviškasis politinis kontekstas. Vis dėlto dažniausiai į šią koncepciją žiūrima grynai kaip į lituanistinį tyrimų objektą ir tik retai punktyriškai nubrėžiama, kaip ši politinės minties koncepcija atrodo kitų XX a. vidurio ir antros pusės politinės filosofijos idėjų fone. Todėl šiame straipsnyje tiriamos bendriausios pilnutinės demokratijos, organiškos valstybės ir nepasaulėžiūrinės politikos koncepcijų sąsajos su personalistine filosofija ir kita XX a. Vakarų politine mintimi. Straipsnyje nagrinėjami tiesioginiai ir genetiniai ryšiai su (daugiausia krikščioniška) personalistine filosofija ir Katalikų Bažnyčios socialiniu mokymu. Kartu mėginama pažvelgti, kaip šią koncepciją galima lokalizuoti vieno iš svarbiausių XX a. antros pusės liberalizmo projektų – Johno Rawlso politinio liberalizmo – ir jo kritikos iš vadinamųjų komunitarų pusės kontekste. Straipsnyje laikomasi pozicijos, kad pilnutinės demokratijos idėjas reikia matyti ne tik lituanistiniame, bet ir tarptautiniame politinės minties kontekste. Kartu teigiama, kad pilnutinės demokratijos projekto negalima įvardyti griežtąja prasme kaip politinės filosofijos kūrinio, kadangi jo autoriai savo svarstymų prielaidas apibūdino tik bendriausiais bruožais, todėl jas interpretatoriams tenka rekonstruoti iš kitų prieinamų šaltinių. Straipsnis struktūruojamas pagal svarbiausių pilnutinės demokratijos principų aptarimą, ieškant gijų su artima politine mintimi ir filosofija.Istoriniai pilnutinės demokratijos kontekstai šiame straipsnyje nebus nagrinėjami (jie pakankamai nagrinėti egzistuojančioje istoriografijoje ir komentaruose), verčiau susitelkiama į lyginamąją analizę su kitų autorių idėjomis ir motyvais. Kaip pagrindiniai šaltiniai naudojami išeivijos filosofų Antano Maceinos ir Juozo Girniaus tekstai. Maceinai bus skiriamas itin didelis dėmesys, kadangi jis buvo pagrindinis "Į pilnutinę demokratiją" teksto autorius. [...]. [Iš teksto, p. 300]

ENHas Lithuanian political thought produced anything noteworthy in the twentieth century? One such possible option is the project of integral democracy. This article examines the core principles of the concept of integral democracy developed by the Catholic philosophers and intellectuals of the Lithuanian exodus after World War II and tries to put it into a broader political context. The paper ties their ideas on the inherent value of the human person and community with those of the social teachings of the Catholic Church and Christian personalist philosophers. An important part of the integral democracy project is also the idea of non-world view politics developed by Antanas Maceina and Juozas Girnius and aiming to find a neutral and rational common ground for political consensus among radically different ideological groups and individuals. The article explores the similarities of non-world view politics to the concept of political liberalism created by John Rawls. However, the importance of community, culture, language, history, and a certain understanding of the social structure brings the ideas of integral democracy closer to the avid critics of Rawls and liberalism, the communitarian movement in political philosophy. [From the publication]

• Filosofija / Philosophy
• Politikos mokslai / Political sciences