Lietuvos valstybinės archyvų sistemos įstaigų veikla vykdant iš Lietuvos išgabento ar su Lietuva susijusio archyvinio paveldo paieškas

LTArchyvų institucijoms veikiant globalizacijos, skaitmeninės kultūros ir technologinių pokyčių sąlygomis, išblaškytieji archyvai vertinami įvairiais aspektais (teoriniu, sociopolitiniu ar technologiniu). Išblaškytųjų archyvų prieinamumo užtikrinimas išlieka esminiu archyvų tikslu, neatsiejamu nuo dokumentinio paveldo kaupimo (komplektavimo) archyvuose strategijų, archyvinių principų ar dokumentų koncepcijų taikymo, šalies ar konkretaus regiono istorijos išmanymo, teisės sistemos žinių. Išblaškytųjų archyvų tyrimai ir geroji patirtis svarbi ir Lietuvos valstybės archyvams. Lietuvoje apie archyvų veiklą siekiant susigrąžinti neteisėtai išvežtus dokumentus yra rašęs prof. Zigmantas Kiaupa. Tačiau Lietuvos valstybės archyvų archyvinio paveldo paieškos po 1990 m. mokslinių publikacijų objektu nėra tapusios. Straipsnyje aptariama Lietuvos valstybinės archyvų sistemos įstaigų nuo 1990 m. vykdyta veikla, siekiant identifikuoti ne Lietuvoje saugomą, bet su Lietuva susijusį dokumentinį paveldą. Dėmesio centre – teisinio reglamentavimo kūrimas, dokumentų ir informacijos apie identifikuotus su Lietuva susijusius dokumentus kaupimas bei tolesnės valstybės archyvų veiklos kryptys. Archyviniai šaltiniai rodo, kad nuo 1990 m. su Lietuva susijusių dokumentų identifikavimas ir jų saugojimo Lietuvoje veikla – tęstinis ir nuoseklus procesas, nepaisant to, jog šios veiklos apimtys nėra didelės ir ją vykdant dalyvauja vos keli archyvai. Nagrinėti Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos ir valstybės archyvų veiklos dokumentai leidžia teigti ir tai, kad tarptautiniai ar dvišaliai susitarimai padeda užmegzti glaudesnius profesinius ryšius, bet nėra būtina sąlyga dokumentų paieškoms atlikti.Svarbu koordinuoti metodinės pagalbos teikimą su Lietuva susijusių dokumentų saugotojams (ypač užsienio lietuviams), taip pat dokumentų tvarkymo, aprašymo, skaitmeninimo ir sklaidos veiklas, nes jos reikalauja skirtingų kompetencijų. Straipsnyje daroma išvada, kad Lietuvos įstatyminis reguliavimas sudarė teisines galimybes valstybės archyvams priimti savarankiškus sprendimus dėl su Lietuva susijusių dokumentų kaupimo strategijos ir aktyviau įsitraukti į skaitmeninio kultūros paveldo aktualinimo veiklas. Lietuvos valstybės archyvai su Lietuva susijusio dokumentinio paveldo kaupimo nesieja tik su dokumentų fizine forma. Straipsnyje teigiama, kad skaitmeninės kultūros objektų kaupimas ir aprašomosios informacijos sklaida archyvuose pasitelkiant keletą informacijos paieškos priemonių apsunkina informacijos pasiekiamumą. Todėl informacijos kaupimas (aprašomosios ir kt.) ir jos pateikimas viešai prieigai, vartotojui sudarant galimybę šia paslauga pasinaudoti vieno langelio principu, turėtų tapti valstybinės archyvų sistemos įstaigų prioritetine veikla. Reikšminiai žodžiai: archyvas, archyviniai dokumentai, diasporos archyvai, išblaškytieji archyvai, kultūros vertybės, paveldas. [Iš leidinio]

ENAs archival institutions are operating under the conditions of globalization, digital culture, and technological changes, displaced archives are evaluated from various aspects (theoretical, sociopolitical, or technological). Ensuring the accessibility of displaced archives remains the fundamental goal of archives, which is inseparable from the strategies of document heritage accumulation (acquisition) in archives, the application of archival principles or document concepts, knowledge of the history of a country or a specific region, and knowledge of the legal system. The research and good practice of displaced archives is also of importance for the state archives of Lithuania. Professor Zigmantas Kiaupa discussed the efforts by archives in an attempt to recover documents illegally exported from Lithuania. However, searches for the archival heritage by the Lithuanian state archives after 1990 have not become the object of scientific publications. The article gives a review of the actions of the state archives system since 1990 which was aimed at identifying the documentary heritage related to Lithuania but preserved abroad. The focus of attention is on the creation of legal regulation, accumulation of documents, and information about the identified documents related to Lithuania and the further activities of state archives. Archival sources show that, since 1990, the identification of documents related to Lithuania and preserved abroad along with the activity of their storage in Lithuania is a continuous and consistent process, although the scope of this activity is not large, and only a few archives have been participating in its implementation.The review of the activity of the Office of the Chief Archivist of Lithuania and the state archives proves that international agreements or agreements of cooperation between two countries contribute to the establishment of close professional relationships, but it is not a prerequisite for the document search. It is more important to provide methodological assistance to those who have preserved the documents related to Lithuania (especially to Lithuanians living abroad) as well as to coordinate the activities related to document management, their description, digitization, and publication, as these activities require different competencies. The article concludes that the legislative regulation of Lithuania created legal opportunities for the state archives to make independent decisions regarding the strategy of collecting documents related to Lithuania and to be more actively involved in the activities of digital cultural heritage actualization. The state archives of Lithuania do not associate the accumulation of documentary heritage related to Lithuania only with the physical form of documents. The article argues that the accumulation of digital cultural objects and the dissemination of descriptive information in archives using several information retrieval tools further complicates the accessibility of information. This is why the accumulation of information and its provision to the user, based on the one-stop-shop principle, should be regarded as a priority. Keywords: archives, archival records, diaspora archives, displaced archives, cultural value, heritage. [From the publication]