Pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies tarmiškumo pokyčiai (XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešimtmetis)

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies tarmiškumo pokyčiai (XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešimtmetis)
Alternative Title:
Dialectal changes in the Northern Part of the Southern Samogitian of Raseiniai (2nd Half of the 20th Century – 2nd decade of the 21st century)
In the Journal:
Acta linguistica Lithuanica. 2022, t. 87, p. 270–291
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjamas pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies XX a. 2-osios pusės ir XXI a. 2-ojo dešimtmečio tarmiškumas. Tarmiškumo pokyčiai atskleidžiami analizuojant dviejų laikotarpių medžiagos (XX a. 2-osios pusės rankraštinių tekstų fragmentų ir XXI a. 2-ojo dešimtmečio garso įrašų) tarminius duomenis iš geriausiai XX a. raseiniškių patarmę turėjusių reprezentuoti septynių LKA punktų: Kurtuvėnų (LKA 195), Kušleikių (LKA 225), Padubysio (LKA 226), Kražių (LKA 257), Kelmės (LKA 258), Adomaičių (LKA 292) ir Pakražančio (LKA 293). Per daugiau nei šešis dešimtmečius patarmės šiaurinėje dalyje tarminių ypatybių vartosena pakito. Tačiau XXI a. 2-ajame dešimtmetyje raseiniškių patarmės vyresniosios ir vyriausiosios kartos patarmės atstovai kalba vietiniais raseiniškių patarmės variantais (tarmine kalba), susiformavusiais tradicinės patarmės požymių pagrindu. Minimalių ir maksimalių tarmiškumo rodiklių skirtumai bei vyraujančių rodiklių svyravimai įrodo, kad tarminis heterogeniškumas tiriamai Kelmės zonai būdingas jau XX a. 2-ojoje pusėje. Tačiau didesni tarmiškumo įverčių svyravimai garso įrašuose nei tekstų fragmentuose atsargiai leidžia teigti spartesnę patarmės kaitą XXI a., vykstančią dėl konvergencijos procesų. Esminiai žodžiai: pietų žemaičių raseiniškių patarmė, Kelmės zona, tarmiškumas, tarmiškumo rodiklis. [Iš leidinio]

ENA thorough study addressing the area of the Southern Samogitian subdialect of Raseiniai revealed that the area of Kelmė situated in the northern part of the subdialect demonstrates active intercommunity communication links. Thirteen points from "Lithuanian Language Atlas" (hereinafter – the LLA) fall to this area: Gudmoniškė (LLA 162), Šaukėnai (LLA 194), Kurtuvėnai (LLA 195), Vaiguva (LLA 224), Kušleikiai (LLA 225), Padubysys (LLA 226), Kiaunoriai (LLA 227), Kražiai (LLA 257), Kelmė (LLA 258), Kubiliai (LLA 259), Tytuvėnai (LLA 260) Adomaičiai (LLA 292), and Pakražantis (LLA 293). The links of Samogitian communities (direct or through “structural holes”) and Aukštaitians (speakers of the subdialect of Western Šiauliai and the subdialect of Kaunas) and/or the speakers of the Samogitian subdialect of Varniai prove that the geolect of Kelmė developing on the basis of the traditional features of the subdialect is transitional. Meanwhile, the investigation of dialectal indicators confirms the dialectal heterogeneity of Kelmė area. Based on the analysis of the isophones of distinctive and characteristic features established in the 2nd half of the 20th century, the blending of Samogitian and Aukštaitian dialectal features is only possible in the area where the subdialect borders the Western Aukštaitian of Šiauliai. However, several years ago, the “overlapping” of dialectal features was found in the dialectal data collected in the 2nd half of the 20th century in the point of Kelmė (LLA 258), which is situated at a greater distance from the border. We can guess that the dialectal features were also not consistently maintained in other LLA points, which best represent the subdialect of Raseiniai, in the 20th century already.The article compares the realization of dialectal features in the dialectal texts of the 2nd half of the 20th century and the audio recordings of the 2 The dialectal matrix based on the dialectal data of the two periods demonstrates that the realization of dialectal features in the 2nd half of the 20th century and in the 2nd decade of the 21st century does not only differ in nearly all the LLA points but also every informant used them with a different frequency. Dialectal indicators were calculated on the basis of the dialectal speech (dialecticism) change scale. In order to evaluate dialecticism objectively, the mean values of the dialectal indicators of textual fragments and audio recordings and their differences were calculated. The above data showed the general tendences in the use of dialectal features, i.e., the preserved local varieties of the subdialect of Raseiniai, which formed on the basis of the traditional subdialect. To reveal dialectal level and language change, the limits of minimum and maximum dialecticism were established. After the generalized dialectal indices were illustrated by a diagram, it was proven that the traditional subdialect of Raseiniai has not undergone particularly strong processes of convergence in the area of Kelmė over the past six decades: dialectal speech is used in both the fragments of the texts of the 2nd half of the 20th century and the audio recordings of dialectal speech of the 2nd decade of the 21st century. The differences between minimum and maximum dialectal indicators and the variations in the dominant indicators identified in the research lead to a conclusion that the area of Kelmė has demonstrated dialectal heterogeneity since the 2nd half of the 20th century.However, more pronounced variations in the dialectal values of audio recordings compared to textual fragments show more rapid dialectal changes driven by the processes of convergence in the 21st century. Keywords: Southern Samogitian subdialect of Raseiniai, Kelmė area, dialecticism, dialectal indicator. [From the publication]

DOI:
10.35321/all87-13
ISSN:
1648-4444
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/99462
Updated:
2023-07-11 09:37:35
Metrics:
Views: 28    Downloads: 3
Export: